Saulė ją sudegino gyvą: kosminė kometa akimirksniu virto dulkėmis, užfiksuotas itin retas reiškinys

Kometa atvyko iš Orto debesies, kuriame snaudžia milijardai šaltų kūnų, retai prisiartinančių prie žvaigždės. Daugumai jų tokia kelionė būna pirmoji ir paskutinė, nes šiluma tiesiog išardo branduolį. Šis atvejis tapo dar vienu priminimu, kad kosmosas nemėgsta silpnumo.

Po periheliumo kometa nebesugebėjo išlikti vientisa, todėl vietoj vieno ryškaus objekto danguje liko tik jos likučiai. Stebėtojai, laukę artimiausio priartėjimo prie Žemės, turėjo nusivilti. Tačiau pats skilimo procesas suteikė mokslui vertingą progą pažvelgti į kometos sandarą.

Skilimas po artimo skrydžio

C/2025 K1 periheliumą pasiekė spalio 8 dieną, praskriedama maždaug 50 mln. kilometrų nuo Saulės. Ten ją užklupo ekstremali temperatūra ir spinduliuotė, kurios ledo branduolys neatlaikė. Pirmieji skilimo požymiai buvo pastebėti lapkričio 13 dieną.

Iš pradžių teleskopuose išryškėjo trys didesni fragmentai, o netrukus atsiskyrė ir ketvirtas, mažesnis. Austrų astrofotografas Michael Jäger nufilmavo šį procesą ir iš nuotraukų sudėjo kadrų animaciją. Joje matyti, kaip nuolaužos po truputį tolsta viena nuo kitos ir sklaidosi erdvėje.

Auksinės šviesos paslaptis

Išskirtinę kometos išvaizdą lėmė ne žalia ar melsva emisija, būdinga daugumai kometų, o šiltas auksinis atspalvis. Tai rodo, kad jos sudėtyje beveik nebuvo įprastų anglies junginių, kurie kitiems objektams suteikia spalvotą švytėjimą. Dėl šios priežasties C/2025 K1 tapo tikra retenybe.

Tokį cheminį parašą iki šiol turėjo vos kelios žinomos kometos, todėl tyrėjai vis dar aiškinasi, kodėl Orto debesis kartais išaugina kitokius kūnus. Šiandien likučius dar galima įžiūrėti Liūto žvaigždyne per teleskopą ar žiūronus. Visgi jų ryškis sparčiai blėsta, nes fragmentai tolsta nuo Saulės ir toliau irimo.

ATLAS sistema ir kitas keliautojas

Kometa buvo aptikta automatine sistema „Asteroid Terrestrial impact Last Alert System“, sutrumpintai ATLAS, kurią finansuoja NASA. Nuo 2015 metų keturi teleskopai Havajuose, Pietų Afrikoje ir Čilėje nuolat skenuoja dangų ieškodami asteroidų ir naujų kometų. Būtent taip buvo užfiksuotas ir šis auksinis svečias.

Ta pati sistema rado ir dar egzotiškesnį objektą 3I/ATLAS, atklydusį iš tarpžvaigždinės erdvės. Ši kometa periheliumą pasiekė spalio 29 dieną ir dabar skrenda pro mus kaip natūralus galaktikos klajoklis, o gruodžio 19 dieną ji praskries maždaug 270 mln. kilometrų nuo Žemės. Astronomai pabrėžia, kad jos kilmė nekelia abejonių, o C/2025 K1 skilimas lieka pamoka apie ledo kūnų trapumą.