Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Naujas tyrimas atskleidė, kad bučiavimasis gali būti daug senesnis nei kada nors manėme. Mokslininkai teigia, kad ši praktika galėjo atsirasti dar prieš 21 mln. metų. Tai reiškia, kad mūsų beždžionių protėviai ir net neandertaliečiai greičiausiai taip pat bučiavosi.
Ilgą laiką bučiniai buvo laikomi evoliucine mįsle. Šis gestas kelia ligų perdavimo riziką ir neturi akivaizdžios įtakos išgyvenimui ar dauginimuisi. Vis dėlto nauja analizė rodo, kad bučiavimasis turėjo kitokią reikšmę mūsų evoliucijoje.
Oksfordo universiteto mokslininkai pateikė pirmą tokio masto darbą, tiriantį bučinių kilmę. Jų tyrimas leidžia manyti, kad bučinys yra giliai įsišaknijęs mūsų biologinėje istorijoje ir išliko tarp daugelio didžiųjų primatų.
Bučiniai, tai senovinis mūsų protėvių elgesys
Tyrimo autoriai apibrėžė bučiavimąsi kaip draugišką, neagresyvų kontaktą burna į burną. Tokį elgesį šiandien stebime tarp šimpanzių, bonobų ir orangutanų. Jie dažnai bendrauja taip siekdami stiprinti ryšius ar raminti vieni kitus.
Naujasis modelis rodo, kad panašus elgesys egzistavo jau mūsų tolimoje giminėje. Mokslininkų skaičiavimais, jis galėjo atsirasti dar prieš 17 - 21 mln. metų. Tai reiškia, kad bučiavimasis yra prigimtinis primatų bruožas, o ne naujas žmonių išradimas.
Kaip tyrėjai analizavo evoliuciją?
Pirmiausia mokslininkai surinko duomenis apie visus žinomus primatus, kurie buvo stebėti bučiuojantis. Šiuose duomenyse atsidūrė tiek laukinės, tiek nelaisvėje gyvenančios populiacijos. Tada elgesys buvo pažymėtas kaip „bruožas“ primatų evoliuciniame medyje.
Vėliau mokslininkai pagal skirtingus evoliucijos scenarijus modeliuodami tikimybę nustatė, kad mūsų senoviniai protėviai taip pat greičiausiai bučiavosi. Tai atskleidė, kad bučiniai išliko kaip svarbus bendravimo būdas net vykstant evoliuciniams pokyčiams.
Neandertaliečiai ir žmonės taip pat dalijosi bučiniais
Ankstesni tyrimai jau buvo parodę, kad žmonės ir neandertaliečiai dalijosi burnos bakterijomis. Tai galima paaiškinti tik artimu fiziniu kontaktu, tokiu kaip bučiniai. Tai reiškia, kad bučiavimasis tarp rūšių galėjo būti įprastas socialinis elgesys.
Tyrėjai taip pat svarsto, kad ledynmečio metu bučiniai galėjo turėti net praktinę naudą. Artimas kontaktas galėjo padėti išlaikyti šilumą. Tai pridėjo dar vieną galimą paaiškinimą, kodėl šis elgesys išliko tūkstančius metų.
Tyrimo reikšmė žmonių istorijai
Tyrimas parodė, kad bučiavimasis yra daug svarbesnis evoliucinis bruožas, nei manyta. Jis padeda suprasti, kaip primatai kuria ryšius ir kaip šie ryšiai išliko iki šių dienų. Bučiniai gali būti viena iš priežasčių, kodėl socialiniai ryšiai tarp mūsų protėvių buvo tokie stiprūs.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Evolution and Human Behaviour“ ir jau sulaukė plataus susidomėjimo. Mokslininkai teigia, kad ateityje bus galima dar tiksliau suprasti, kada ir kodėl bučiniai tapo žmonių kultūros dalimi. Tai naujas požiūris į mūsų bendrą evoliucinę istoriją.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.