Šokiruojantis atradimas: stiprios emocijos gali užrakinti net menkiausias jūsų gyvenimo detales

Mokslininkai iš Bostono universiteto nustatė, kad stiprios emocijos gali „išgelbėti“ ir visiškai paprastus prisiminimus. Pasirodo, jeigu tam tikras įvykis sukelia stiprias emocijas, kartu išlieka ir smulkios detalės, kurios kitu atveju būtų pradingusios. Tai paaiškina, kodėl ryški akimirka neretai sujungia visą kontekstą aplink save.

Atminties darbas remiasi įvairių smegenų sričių bendradarbiavimu. Hipokampas, žievė ir migdoliniai kūnai kartu nusprendžia, kas yra svarbiausia. Tyrimai rodo, kad veikia „prioritetų skalė“, tai smegenys suteikia išgyvenimams tam tikrą vertę ir taip sprendžia, kas liks ilgam.

Emocijų galia

Eksperimentai parodė, kad prisiminimai, susiję su stipriais jausmais, įgauna išskirtinį svorį. Jeigu patiriame netikėtą džiaugsmą, pavyzdžiui, laimėjimą loterijoje, ilgai prisiminsime net tai, ką valgėme pusryčiams. Tas pats galioja ir liūdnoms žinioms, tai jos įamžina net smulkias detales, kaip drabužių spalva ar aplinkos garsai.

Psichologai pabrėžia, kad atmintis nėra pasyvus „įrašymo prietaisas“. Ji nuolat atsirenka, kas svarbu. Emocijos veikia kaip klijai, jos sujungia pagrindinį įvykį su visais smulkiais elementais aplink. Kuo stipresnis jausmas, tuo daugiau aplinkinių detalių išlieka mūsų galvoje.

Įdomu tai, kad prisiminimai, buvę prieš emocinį įvykį, taip pat gali išlikti, jei jie tarsi „atitinka“ svarbią akimirką. Pavyzdžiui, jeigu prieš sutikdami gyvenimo meilę gėrėte kavą, tikėtina, kad visada prisiminsite, kokia ji buvo.

Atminties prioritetai

Dideli tyrimai su šimtais dalyvių patvirtino, kad smegenys naudoja tam tikrą atrankos sistemą. Paprasti prisiminimai gali būti „pakelti į aukštesnį lygį“, jei jie susieti su stipria emocija. Tačiau jei prisiminimai ir taip yra emocingi, smegenys nebepajėgia išlaikyti visų detalių ir palieka tik svarbiausias.

Tai paaiškina, kodėl dalis įvykių lieka labai ryškūs, o kiti visiškai išblėsta. Mūsų smegenys sąmoningai taupo resursus, kad išsaugotų tai, kas, jų „nuomone“, turi didžiausią reikšmę.

Naujų žinių pritaikymas

Šie atradimai gali būti labai naudingi kasdienėje veikloje. Švietime tai gali reikšti, kad sudėtingą informaciją verta pateikti su emocijas sukeliančiais pavyzdžiais, istorijomis ar vaizdais. Tai padėtų mokiniams geriau įsiminti mokomąją medžiagą.

Medicinoje šis principas galėtų būti taikomas terapijose. Galima būtų padėti senjorams ištraukti giliai paslėptus prisiminimus arba, priešingai, palengvinti trauminių atsiminimų naštą tiems, kurie kenčia nuo potrauminio streso. Supratimas, kaip veikia atrankinė atmintis, atveria duris į naujas galimybes.

Galų gale, žmogaus atmintis nėra paprastas archyvas. Ji yra gyvas, nuolat besikeičiantis procesas, kuris, padedamas emocijų, nusprendžia, kas išliks mūsų gyvenimo istorijoje, o kas pranyks be pėdsako.