Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Kosmosas nuolat stebina net pačius patyrusius astronomus. Kiekvienas tarpžvaigždinis objektas, pasirodantis mūsų sistemoje, stumia mokslo ribas vis toliau. Po „Oumuamua“ ir „Borisovo“ atradimų atrodė, kad mokslininkai žino, ko tikėtis. Tačiau naujasis dangaus keliautojas „3I/Atlas“ atnešė daugiau klausimų nei atsakymų.
Ši kometa pasirodė 2025 metų liepą ir iškart tapo sensacija. Pirmieji skaičiavimai rodė, kad tai yra masyvus kūnas, bet išsamesni tyrimai privertė dar kartą persvarstyti mūsų žinias apie tokius objektus. Paaiškėjo, kad jos masė siekia daugiau nei 33 mlrd. tonų skaičius, kurio beveik niekas nesitikėjo.
Tai anomalija, kuri iškėlė ir diskusijų, ir ginčų. Vieni mokslininkai mano, kad tai nepaprasta, bet vis dar natūrali kometa. Kiti, kaip Avi Loeba, svarsto net apie technologinę kilmę. Šis ginčas atveria naują kosminių paslapčių puslapį.
Anomalūs matavimai
Iš pradžių manyta, kad „3I/Atlas“ branduolio skersmuo siekia apie 5,6 kilometro. Analizuodami šimtus stebėjimų iš 227 observatorijų mokslininkai pastebėjo, kad kūnas elgiasi neįprastai. Jo negravitacinis pagreitėjimas buvo menkas, nors jis prarado maždaug 150 kilogramų masės per sekundę.
Tai leido daryti išvadą, jog branduolys yra itin tankus. Apskaičiuota masė, tai daugiau nei 33 mlrd. tonų yra 3 - 5 kartus didesnė nei kitų tarpžvaigždinių objektų, užfiksuotų iki šiol. Tokie rezultatai privertė mokslininkus ieškoti naujų paaiškinimų.
Lyginant su Saulės sistemos kometomis, „3I/Atlas“ atrodo tarsi sunkiasvorė išimtis. Net „Bernardinelli - Bernstein“ kometa, žinoma dėl savo milžiniškų matmenų, susiformavo mūsų sistemos viduje. Tuo tarpu šis objektas atkeliavo iš tarpžvaigždinės erdvės.
Diskusijos dėl kilmės
Avi Loebi teigia, kad tokios masės kometa iš gilaus kosmoso, tai itin mažai tikėtina. Jo pastebėti cheminės sudėties niuansai, pavyzdžiui, nikelio buvimas be įprasto geležies lydinio, atrodo keistai. Tokie faktai paskatino hipotezes apie dirbtinę ar net technologinę kilmę.
Vis dėlto NASA atstovas Tom Statler laikosi labiau tradicinės pozicijos. Jo manymu, „3I/Atlas“ atitinka kometos elgseną ir panašias savybes, kurias mokslininkai stebi Saulės sistemos objektuose. Pasak jo, tai tik natūraliai išskirtinis reiškinys, o ne dirbtinis kūnas.
Mokslinės nuomonės kol kas išsiskiria, o galutinės išvados priklausys nuo būsimų stebėjimų. Būtent jie leis atsakyti į klausimą, ar šis objektas yra tik kosminė retenybė, ar visai naujo tipo fenomenas.
Kas laukia toliau?
Artimiausi mėnesiai bus lemiami. 2025 metų spalio pradžioje „Mars Reconnaissance Orbiter“ su kamera „HiRISE“ atliks naujus matavimus. Jie leis tiksliau nustatyti kometos branduolio dydį ir struktūrą. Gruodžio mėnesį, išnykusi už Saulės, „3I/Atlas“ vėl pasirodys stebėjimams.
Tuo pačiu naujos kartos observatorijos, pavyzdžiui, „Vera C. Rubin“ teleskopas, gerokai padidins tarpžvaigždinių objektų aptikimo galimybes. Tai reiškia, kad tokių anomalijų galime atrasti daugiau nei manyta iki šiol.
Nepriklausomai nuo galutinės išvados, „3I/Atlas“ atradimas jau pakeitė mūsų supratimą apie tarpžvaigždinius keliautojus. Jis priverčia iš naujo įvertinti, kas iš tiesų gali slypėti kosmose, tai natūralūs kūnai ar galbūt kažkas daug sudėtingesnio.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.