Tūkstančiai skylių Peru žemėje glumino dešimtmečius: jos paglaiau atskleidė netikėtą žmonių veiklą

Tačiau dabar archeologai, regis, artėja prie atsakymo. Australijos Sidnėjaus universiteto archeologo Jacobo Bongerso vadovaujama tyrėjų komanda, išanalizavusi duobučių nuosėdas, mano, kad iš pradžių vietovė galėjo veikti kaip turgus, o vėliau buvo pritaikyta apskaitos sistemai.

„Kodėl senovės žmonės išrausė daugiau nei 5 tūkstančius duobučių Peru pietuose? Ar tai buvo sodai? Gal jos skirtos vandens surinkimui? Ar turėjo žemės ūkio paskirtį?“ – svarsto Bongersas. 

Kol kas atsakymo nėra, tačiau tyrėjai surinko naujus duomenis, kurie padeda atsakyti į kai kuriuos klausimus.

Monte Sierpe nėra atsitiktinis darbas. Tai apie 1,5 km ilgio konstrukcija, kurioje iškasta apie 5200 duobučių, dauguma jų sustiprintos akmenimis. Tokiam projektui reikėjo planavimo, laiko ir aiškaus tikslo, todėl kyla logiškas klausimas - kas tai pastatė ir kodėl?

Ankstesni tyrimai leido manyti, kad vieta galėjo būti naudojama kaip inkų mokesčių sistema. Nauja ekspedicija, naudodama dronus ir mikroskopinius nuosėdų tyrimus, tikslino šią hipotezę. 

Nors inkai į regioną atvyko apie 1400-uosius, anglies datavimas vienoje duobutėje rodo laikotarpį tarp 1320–1405 m. Tai leidžia spėti, kad vietą sukūrė dar prieš inkus čia gyvenusi Činčų kultūra.

Svarbiausias atradimas yra duobučių turinys. 19-oje jų aptikta kukurūzų, bolivinių balandų (amarantinių), grūdinių žolių (tokių kaip avižos, kviečiai, miežiai), moliūgų ir kitų augalų likučių. Taip pat rasta nendrių ir gluosnių, naudotų pintinėms. 

Tai rodo, kad į duobutes buvo dedami augaliniai produktai, greičiausiai prekybai.

„Gali būti, kad tai buvo priešinkinis turgus – tarsi blusų turgelis. Žinome, kad regione gyveno apie 100 tūkst. žmonių, o prekybininkai ir amatininkai galėjo čia atvykti keistis prekėmis – kukurūzais, medvilne“, – spėja Bongersas.

Dar viena intriguojanti detalė yra iš oro padarytos nuotraukos atskleidė, kad duobutės išdėstytos blokais, panašiais į inkų naudotą khipu – virvinių mazgų apskaitos sistemą. Tai leidžia manyti, kad inkai vėliau adaptavo šią vietą mokesčių registravimui, tarsi milžinišką „kraštovaizdžio khipu“.

„Laikau šias duobutes socialine technologija – jos vienijo bendruomenes, o vėliau virto plataus masto apskaitos sistema“, – sako Bongersas.

Tiesa, lieka dar daug klausimų. Kodėl tokia konstrukcija rasta tik čia? Ar tai buvo unikalus eksperimentas? Tyrėjai planuoja tęsti darbus, kasti daugiau duobučių, paimti papildomų mėginių, tyrinėti vietinius khipu pavyzdžius. 

Viena aišku, kad Monte Sierpe pagaliau pradeda atskleisti savo paslaptis.