Tyrimas, trukęs beveik pusę amžiaus, atskleidė, kada iš tiesų prasideda kūno silpnėjimas

Ilgalaikis 47 metus trukęs tyrimas parodė, kad žmogaus fizinės formos ir jėgos kritimas prasideda maždaug nuo 35 metų – ir tai nepriklauso nuo to, ar žmogus reguliariai sportuoja. Vėliau šis procesas tęsiasi palaipsniui, o su amžiumi vis labiau greitėja.

Mokslininkai pabrėžia, kad paties fizinių galimybių „aukso amžiaus“ atitolinti beveik neįmanoma, tačiau gyvenimo būdas labai stipriai veikia, kaip greitai šios galimybės blogėja. Kitaip tariant, kada pikas ateis – beveik nulemia biologija, bet tai, kaip staigiai po jo krisime žemyn, didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių.

47 metų tyrimas: kaip keičiasi kūnas nuo paauglystės iki senatvės

Tyrimas buvo atliktas remiantis švedišku ilgalaikiu projektu SPAF. Jo metu kelios šimtai dalyvių buvo stebimi nuo 1974 metų, pradedant nuo 16 metų amžiaus. Tų pačių žmonių fizinė forma, raumenų jėga ir ištvermė buvo matuojamos penkiais etapais: 16, 27, 34, 52 ir 63 metų.

Toks požiūris leido ne tiesiog palyginti skirtingų kartų ar amžiaus grupių žmones vienu momentu, o sekti realius pokyčius to paties žmogaus gyvenimo eigoje beveik per pusę šimtmečio. Dėl to gauti duomenys itin aiškiai atspindi natūralius su amžiumi susijusius pokyčius.

Kada pasiekiamas fizinės formos pikas?

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad raumenų ištvermė ir aerobinė (deguonies panaudojimo) geba savo maksimumą pasiekia maždaug 26–36 gyvenimo metais. Po to šie rodikliai ima nuosekliai mažėti.

Pradžioje metinis kritimas yra palyginti nedidelis – apie 0,3–0,6 % per metus, tačiau vyresniame amžiuje jis gali paspartėti iki maždaug 2,5 % per metus. Šie tempai buvo labai panašūs tiek vyrams, tiek moterims.

Raumenų jėgos kreivė pasirodė kiek kitokia. Moterų raumenų jėgos pikas vidutiniškai fiksuotas apie 19 metus, vyrų – apie 27 metus. Vėliau jėga mažėjo panašiu greičiu abiejose lytyse. Sulaukus 63 metų, bendra tiriamųjų fizinė darbingumo sumažėjo 30–48 %, palyginti su geriausiais jų rodikliais jaunystėje.

Gera žinia: pradėti judėti niekada nevėlu

Nors skaičiai iš pirmo žvilgsnio atrodo negailestingi, mokslininkų išvados nėra vien niūrios. Tyrimas parodė, kad žmonės, kurie buvo fiziškai aktyvūs dar paauglystėje, viso savo gyvenimo eigoje išsaugojo aukštesnius ištvermės, jėgos ir aerobinių gebėjimų rodiklius.

Dar daugiau – net ir tie dalyviai, kurie pradėjo daugiau judėti jau suaugę, sugebėjo pagerinti savo fizinius rodiklius maždaug 10 %. Tai reiškia, kad net ir vėlesniame amžiuje aktyvumas duoda apčiuopiamą naudą.

„Niekada nevėlu pradėti judėti. Mūsų tyrimas rodo, kad fizinis aktyvumas gali sulėtinti darbingumo mažėjimą, net jei jo ir negali visiškai sustabdyti“, – pabrėžė tyrimo autorė Marija Vesterstol.

Ką tai reiškia mums kasdienybėje?

Tyrimo duomenys dar kartą patvirtina: nors biologiniai senėjimo procesai yra neišvengiami, mes galime labai stipriai paveikti jų greitį. Reguliarus judėjimas – vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas, jėgos pratimai, dviračio mynimas ar bet kokia kita aktyvi veikla – padeda ilgiau išlaikyti stipresnius raumenis, geresnę širdies ir kraujagyslių sistemos būklę bei aukštesnę gyvenimo kokybę.

Skirtingai nuo daugelio genetinių veiksnių, fizinis aktyvumas yra tai, ką galime rinktis kasdien. Net jei paauglystėje sportas nebuvo jūsų kasdienybė, prasminga pradėti dabar – jūsų kūnas vis tiek sureaguos į pastangas ir atsilygins didesne jėga, ištverme ir geresne savijauta.