Vaikai, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus, turi vieną netikėtą pranašumą prieš kitus

Nors pastebėtas skirtumas buvo nedidelis ir pats savaime dar neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės ryšio, jis vis dėlto yra statistiškai reikšmingas. 2022 m. atliktame tyrime buvo kruopščiai atsižvelgta į tokius veiksnius kaip genetiniai skirtumai ir vaikų socialinė bei ekonominė aplinka.

Tuo pat metu nustatyta, kad televizoriaus žiūrėjimas ir socialinių tinklų naudojimas neturėjo nei teigiamo, nei neigiamo poveikio vaikų intelektui. Šie rezultatai gali būti svarbūs diskusijose apie tai, kiek ekrano laiko yra tinkama jauname amžiuje.

Mokslininkų iš Nyderlandų, Vokietijos ir Švedijos komanda savo paskelbtame straipsnyje pažymi, kad skaitmeninė medija šiandien iš esmės apibrėžia vaikystę, tačiau jos poveikis kognityviniams gebėjimams iki šiol yra neaiškus ir audringai diskutuojamas. Tyrėjai pabrėžia, jog ypač svarbu į tyrimus įtraukti genetinius duomenis, kad būtų galima tiksliau vertinti priežastinius ryšius ir atsižvelgti į įgimtą polinkį.

Tyrime buvo analizuoti 9 855 JAV vaikų, kuriems tyrimo pradžioje buvo 9–10 metų, ekrano naudojimo įpročiai. Vidutiniškai vaikai nurodė kasdien maždaug 2,5 valandos žiūrintys televizorių ar internetinius vaizdo įrašus, 1 valandą žaidžiantys vaizdo žaidimus ir apie pusvalandį bendraujantys internete.

Vėliau tyrėjai gavo daugiau nei 5 000 tų pačių vaikų duomenis praėjus dvejiems metams. Per šį laikotarpį tie vaikai, kurie praleisdavo daugiau laiko žaisdami vaizdo žaidimus nei vidutiniškai, parodė maždaug 2,5 IQ balo didesnį intelekto padidėjimą, palyginti su bendra vaikų grupe.

Šis IQ padidėjimas buvo nustatytas remiantis vaikų rezultatais atliekant užduotis, susijusias su skaitymo suvokimu, vizualine–erdvine informacijos apdorojimo geba, atmintimi, lankstiu mąstymu ir savikontrolės užduotimis.

Pažymima, kad tyrimas buvo atliktas tik su JAV vaikais ir neskyrė skirtingų žaidimų tipų (pavyzdžiui, mobiliųjų ir konsolinių žaidimų). Vis dėlto tai suteikia vertingų įžvalgų apie žaidimų ir intelekto sąsajas bei paremta mintį, jog intelektas nėra nekintama, tik gimimo metu nulemta savybė.

Pasak tyrėjų, gauti rezultatai patvirtina, jog ekrano laikas apskritai nepablogina vaikų kognityvinių gebėjimų, o vaizdo žaidimai tam tikrais atvejais netgi gali padėti juos sustiprinti.

Tyrėjai taip pat primena, kad tai nėra pirmasis darbas, rodantis galimą ryšį tarp žaidimų ir vaikų kognityvinių gebėjimų raidos. Kiti darbai jau buvo užsiminę apie įvairius teigiamus vaizdo žaidimų poveikius, pavyzdžiui, geresnę reakciją, strateginį mąstymą ar gebėjimą priimti sprendimus.

Mokslininkų komanda atkreipia dėmesį, jog ankstesnių tyrimų išvados dažnai skyrėsi dėl kelių priežasčių: buvo naudojamos nedidelės imtys, skirtingi tyrimų dizainai ir nepakankamai įvertintos genetinės bei socialinės-ekonominės sąlygos. Šiame darbe būtent šiuos trūkumus buvo siekiama kuo labiau sumažinti.

Vis dėlto pabrėžiama, kad intelekto formavimąsi lemia daugybė veiksnių, o ekranų naudojimas gali veikti ne tik protinius gebėjimus, bet ir fizinį aktyvumą, miegą, savijautą ar mokymosi pasiekimus. Šių sričių tyrimai dar tik įsibėgėja, todėl reikalingi papildomi, ilgesnį laiką trunkantys ir dar išsamesni tyrimai.

Šiame konkrečiame tyrime nebuvo nagrinėjamas ekranų poveikis fiziniam aktyvumui, miego kokybei, emocinei gerovei ar pasiekimams mokykloje, todėl apie tai kol kas daryti išvadų negalima. Mokslininkai planuoja toliau tirti, kaip kiti aplinkos veiksniai veikia vaikų kognityvinę raidą ir smegenų vystymąsi.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale Scientific Reports. Ankstesnė šio straipsnio versija pirmą kartą buvo publikuota 2022 m. gegužę.