Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Mokslininkai skelbia nerimą keliančius įspėjimus, tai Žemė pasiekė vieną iš kritinių taškų, susijusių su klimato atšilimu. Vandenynų temperatūra sparčiai kyla, o tai kelia tiesioginį pavojų vieniems gražiausių ir sudėtingiausių gamtos darinių, tai koralų rifams.
Šie povandeniniai ekosistemų stebuklai, žavintys žmones nuo neatmenamų laikų, šiandien balansuoja ant išnykimo ribos. Ilgamečiai stebėjimai, palydoviniai duomenys ir temperatūros analizės rodo, kad šiltojo vandens koralai visame pasaulyje patiria ilgalaikį nykimo procesą.
Pastarieji metai buvo rekordiškai karšti, o daugiau kaip 80 proc. pasaulio rifų patyrė blukimo ar mirimo bangas. Tai reiškia, kad vandenynai peržengė pavojingą ribą, už kurios koralų išlikimas tampa vis mažiau tikėtinas.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra tik estetinė netektis. Rifų žūtis reiškia ir visos ekosistemos griūtį, nes jie yra gyvybiškai svarbūs tūkstančiams jūrinių rūšių, taip pat žmonėms, gyvenantiems pakrantėse.
Koralai, tai gyvybės šaltinis ir klimato barometras
Koralai, tai gyvi organizmai, kurie egzistuoja simbiozėje su mikroskopiniais dumbliais. Šie dumbliai suteikia jiems spalvas ir energiją, tačiau, pakilus vandens temperatūrai, ryšys nutrūksta. Koralai išblykšta, praranda maisto šaltinį ir, jei karštis užsitęsia, žūsta.
Tyrimai rodo, kad net 1,4 laipsnio Celsijaus temperatūros padidėjimas, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, jau kelia jiems mirtiną grėsmę. Šių ekosistemų nykimas turės toli siekiančių pasekmių.
Rifai saugo pakrantes nuo audrų, palaiko žvejybos išteklius ir pritraukia turistus, todėl jų išsaugojimas tiesiogiai veikia šimtus milijonų žmonių. Be to, koralai palaiko apie ketvirtadalį visų jūrinių gyvybės formų, todėl jų žūtis gali sukelti grandininę reakciją, paveikiančią visą vandenynų pasaulį.
Vilties spinduliai po vandeniu
Nepaisant niūrios prognozės, kai kurie koralai rodo neįprastą atsparumą karščiui. Mokslininkai atranda populiacijų, kurios geba prisitaikyti prie aukštesnių temperatūrų, greičiau regeneruojasi ar gyvena vėsesniuose srovių ruožuose. Šie atradimai teikia vilčių, kad dalis rifų dar gali išlikti, jei žmonija imsis veiksmų.
Australijos Kvinslando universiteto profesorius Peteris Mumby pabrėžia, kad būtina mažinti taršą, per gausią žvejybą ir buveinių naikinimą. Jis sako, jog tik sumažinus globalų atšilimą bent iki 1,2 laipsnio Celsijaus galima suteikti rifams galimybę atsigauti. Be to, pastarųjų metų karščio bangos rodo, kad rifų atsistatymo galimybės mažėja kasmet.
Mokslo bendruomenės balsai ir realybė
Ne visi mokslininkai sutaria dėl situacijos rimtumo. Kai kurie mano, kad dalis rifų galėtų išlikti net esant didesniam atšilimui, nes jų gebėjimas prisitaikyti yra įvairus. Tačiau dauguma sutinka, kad pasauliniai temperatūros rekordai ir dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai jau dabar lemia ilgalaikį šių ekosistemų mažėjimą.
Kai kurie ekspertai siekia išlaikyti viltį, nes pesimizmas gali stabdyti veiksmus. Jie pabrėžia, kad investicijos į atsinaujinančią energiją, vandenynų apsaugą ir klimato politikos pokyčius vis dar gali atnešti rezultatų.
Koralų rifai, tai ne tik gamtos grožis, bet ir strateginis turtas, svarbus klimatui, maistui ir biologinei įvairovei. Jų išsaugojimas reiškia mūsų pačių ateities išsaugojimą. Jei nesiimsime ryžtingų veiksmų, ateities kartos koralus pažins tik iš nuotraukų. Tačiau kol dar turime šansą, verta kovoti už šiuos gyvybės lopinius, kurie primena, kaip glaudžiai esame susiję su vandenynais ir visa Žeme.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.