Australijai prognozuojamas košmaras: milijonai žmonių gali likti be savo namų, artėja katastrofa

Ataskaitą parengė nepriklausomi mokslininkai Australijos vyriausybės užsakymu. Jie modeliuoja tris galimus scenarijus, kai temperatūra pakyla 1,5, 2 ir daugiau nei 3 laipsniais. Kiekvienas iš jų rodo vis sunkesnes pasekmes šalies žmonėms bei ekonomikai.

Rezultatai rodo, kad klimato kaita nebeturi abstraktaus pobūdžio. Tai jau dabar tiesiogiai veikia australų gyvenimą, o ateityje gali kelti egzistencinį pavojų ištisoms bendruomenėms.

Australija turi rimtą problemą

Klimato ministras Krisas Bovenas pabrėžė, jog kiekvienas išvengtas laipsnis gali sumažinti būsimą žalą. Pasak jo, dabartinės kartos sprendimai lems, kaip sunkiai turės gyventi ateities karta. Mokslininkai atvirai sako, kad visi Australijos regionai patirs neigiamą klimato kaitos poveikį.

Raporte teigiama, kad iki 2050 metų kylantis vandenynų lygis gali užlieti teritorijas, kuriose šiandien gyvena 1,5 mln. žmonių. Jei atšilimas nesustos, iki 2090 metų šis skaičius gali padidėti iki 3 mln. gyventojų.

Pavojingiausiose situacijose atsidurs šiaurinės atokios bendruomenės ir didžiųjų miestų pakraščiai. Čia žmonės pirmieji susidurs su tiesioginėmis grėsmėmis būstui ir sveikatai.

Gyvenimas miestuose taps sudėtingesnis

Mokslininkai ypač akcentuoja karščio keliamą pavojų. Kylant vidutinei temperatūrai mirtingumas dėl šilumos smarkiai didės, ypač jei atšilimas sieks 2 - 3 laipsnius. Tai paveiks tiek sostinę Kanberą, tiek didžiuosius miestus.

Prognozėse teigiama, kad Sidnėjuje mirčių nuo karščio skaičius gali padidėti net 444 proc. Darvine šis rodiklis gali pakilti 423 proc. Tai reikštų keturis kartus didesnį mirtingumą nei dabar.

Sveikatos sistema patirtų didžiulį spaudimą. Dėl išaugusios pacientų bangos gali būti sunkiau gauti savalaikę pagalbą, o tai padidintų riziką pažeidžiamiausiems gyventojams.

Grėsmė sveikatai ir turtui

Ataskaitoje taip pat kalbama apie gaisrus, kurie jau dabar siaubia Australiją. Prognozuojama, kad jie taps dar dažnesni ir sukels prastesnę oro kokybę. Tai didins kvėpavimo ligų skaičių ir dar labiau apsunkins gyvenimo sąlygas.

Ekonominės pasekmės taip pat bus skaudžios. Iki 2050 metų nekilnojamojo turto nuvertėjimas gali siekti 611 mlrd. Australijos dolerių. Iki 2090 metų ši suma gali pakilti iki 770 mlrd. dolerių, kas reikš reikšmingą gyventojų turto praradimą.

Ekspertai pažymi, kad apribojus atšilimą iki 2 laipsnių, Australija galėtų sutaupyti bent 155 mlrd. JAV dolerių. Tai rodo, jog ryžtingesni veiksmai ne tik apsaugotų gyvybes, bet ir turėtų tiesioginės naudos šalies ekonomikai.

Sprendimų būtinybė

Nepriklausoma organizacija „Climate Council“ ataskaitą įvertino kaip aiškų įspėjimą. Jos vadovė Amanda Makenzi pabrėžė, kad dar turime galimybę pasirinkti geresnę ateitį. Tačiau tam reikia nedelsiant mažinti taršą ir atsisakyti investicijų, didinančių šiltnamio efektą.

Australija yra viena didžiausių iškastinio kuro eksportuotojų. Nors vyriausybė žada sumažinti emisijas 43 proc. iki 2030 metų, kritikai sako, jog šalis vis dar pernelyg priklausoma nuo anglies ir dujų.

Klimato kaita Australijoje tampa ne tik gamtos, bet ir politine bei socialine problema. Kiekvienas delsimas gali reikšti dar didesnes išlaidas ir sunkumus ateities kartoms.