Brazilijos influenceriai įsipainiojo į skandalą: aiškėja, kad padėjo rusams verbuoti jaunimą dronų gamybai

Internete išpopuliarėjusi „Alabuga Start“ programa pasirodė esanti kur kas tamsesnė nei pristatoma socialiniuose tinkluose. Tūkstančiai jaunuolių iš tokių šalių kaip Brazilija buvo viliojami į Rusijos Tatarstano regioną, kur iš tikrųjų jie patekdavo į itin griežtai kontroliuojamą aplinką ir buvo verčiami gaminti mirtinus „Shahed-136“ tipo kamikadzių bepiločius orlaivius.

Šis incidentas sukėlė audringą reakciją tiek Brazilijoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje. Kyla klausimas – ar galima tikėti tuo, ką matote socialiniuose tinkluose? Ir kokia atsakomybė tenka influenceriams, kurie skatina jaunimą žengti į nežinomybę?
Brazilijos influenceriai įsipainiojo į skandalą: padėjo rusams verbuoti jaunimą dronų gamybai?

Stažuotė, kuri pasirodė esanti karinis darbas

Pagrindinis skandalas kilo tada, kai tokie gerai žinomi Brazilijos influenceriai kaip Aila Loures, MC Thammy ir Catherine Bascoy pradėjo reklamuoti „Alabuga Start“ kaip prestižinę statybų sektoriaus praktiką. Pasak jų, jaunos moterys nuo 18 iki 22 metų buvo kviečiamos vykti į Rusijos Tatarstano regioną ir ten dirbti, mokytis kalbos, o visa tai už atlyginimą iki 590 eurų per mėnesį.

Tai buvo pateikiama kaip idealus gyvenimo šansas – apgyvendinimas, stabilios pajamos ir nauja kultūrinė patirtis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ši programa buvo tik priedanga tikriesiems ketinimams – žmogiškųjų išteklių verbavimui į bepiločių dronų gamybą, skirtą naudoti Rusijos kare prieš Ukrainą.

Merginos buvo nugabentos į griežtai saugomą teritoriją, kur nebuvo jokios kalbos apie statybas. Vietoj to jos dirbo pavojingomis sąlygomis, o jų teisės kaip darbuotojų buvo sistemingai pažeidinėjamos. Jų judėjimas buvo ribojamas, o bet kokios sąlygos priminė priverstinį darbą.

Socialinių tinklų atsakomybė

Paaiškėjus tikrosioms aplinkybėms, Brazilijos influenceriai susilaukė milžiniško spaudimo. Tik po viešo pasmerkimo jie paskelbė atsiprašymus, teigdami, kad buvo suklaidinti, o dokumentai atrodė autentiški. MC Thammy tvirtino, jog reklama atrodė kaip įprasta bendradarbiavimo sutartis, o visa informacija atrodė patikima.

Tačiau visuomenė iškėlė svarbų klausimą – ar turinio kūrėjai gali reklamuoti bet ką, nesigilindami į tai, ką iš tikrųjų siūlo? Ar gali būti pateisinama tai, kad reklamuojamas projektas, kuris vėliau pasirodo susijęs su žmogaus teisių pažeidimais, išnaudojimu ir netgi prisideda prie karo veiksmų?

Nors influenceriai teisinosi, kad jie tiesiog atliko užsakytą darbą ir neįsigilino į turinį, daugelis jų sekėjų nesutiko su tokiu paaiškinimu. Jie piktinosi, kad socialinių tinklų žvaigždės, kuriomis pasitikima, reklamavo veiklą, kuri galėjo sugadinti jaunų žmonių gyvenimus.

Propagandos pinklės

Pasak „Bloomberg“, programa „Alabuga Start“ yra dalis Rusijos ekonominės plėtros zonos Tatarstano regione. Oficialiai tai švietimo iniciatyva, skirta jaunimui iš Pietų Amerikos, Afrikos ir kitų BRICS šalių. Tačiau praktikoje tai tapo pigių darbo jėgų šaltiniu Rusijos kariniam pramonei.

Programai viešinti buvo naudojami dirbtinai sukurti socialinių tinklų puslapiai, pasamdyti influenceriai iš Brazilijos, Pietų Afrikos Respublikos ir kitų šalių. Be to, informacija apie stažuotę buvo platinama viešbučiuose, paslaugų centruose ir net tiesiogiai gatvėse.

Dėl šios apgaulės šimtai jaunuolių pateko į situaciją, kuri primena priverstinį darbą, ir prisidėjo prie agresoriaus veiksmų Ukrainoje. Šis skandalas dar kartą parodė, kaip svarbu kritiškai vertinti informaciją internete ir tikrinti netgi, atrodytų, nekaltas darbo ar mokymosi galimybes.

Brazilijos valdžia reagavo per vėlai

Nors skandalas kilo dar spalio pradžioje, Brazilijos institucijos iš pradžių nereagavo į žiniasklaidos ir žmogaus teisių organizacijų iškeltus kaltinimus. Tik sulaukus viešo spaudimo, pradėti tyrimai, o influenceriai pareiškė apgailestavimą dėl savo veiksmų.

Visuomenė reikalauja atsakomybės ne tik iš socialinių tinklų žvaigždžių, bet ir iš valstybės, kodėl tokia schema buvo leidžiama be jokios kontrolės? Ar buvo vertinama rizika, jog jaunimas gali būti išnaudojamas užsienyje, ypač šalyje, įsitraukusioje į karinį konfliktą?

Šis atvejis tapo įspėjimu ne tik Brazilijai, bet ir kitoms šalims, kurios bendradarbiauja su Rusija ar leidžia savo piliečiams vykti į programas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimos. Jaunimas turi būti informuojamas apie rizikas, o socialinių tinklų turinio kūrėjai – laikomi atsakingais už tai, ką jie reklamuoja.

Pavojus, slypintis už pažadų

„Alabuga“ skandalas atvėrė akis daugybei žmonių visame pasaulyje. Paaiškėjo, kaip lengva manipuliuoti informacija, pasinaudoti socialinių tinklų populiarumu ir paveikti sprendimus tų, kurie ieško geresnių gyvenimo galimybių. Įžvelgiant Rusijos karo kontekstą, šis įvykis tampa dar pavojingesnis – juk išnaudojami ne tik žmonės, bet ir jų pasitikėjimas.

Tai, kas atrodė kaip karjeros galimybė, virto žiauria tikrove. Jaunuoliai buvo įvilioti į sistemą, kurioje jie tapo pigiomis darbo rankomis ginkluotei, nukreiptai prieš Ukrainos gyventojus. Ši istorija primena: būtina būti budriems, atsakingiems ir kritiškiems, ypač kai kalbama apie jūsų ateitį.

Neužtenka vien pažado. Visada tikrinkite informaciją. Ir nepasitikėkite aklai net tuo, ką rodo jūsų mėgstami influencerių profiliai. Kai kurie pažadai gali vesti ne į sėkmę, o į pavojingas pinkles.