Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Tanzanijoje esantis Ol Doinyo Lengai ugnikalnis jau daugelį metų intriguoja mokslininkus dėl savo neįprastos prigimties. Tai vienintelis pasaulyje aktyvus karbonatitinis ugnikalnis, išskirtinis dėl savo lavos sudėties ir elgsenos. Jo tyrimai atskleidė ne tik unikalius geologinius procesus, bet ir suteikė naujų žinių apie tai, kas vyksta giliai po Žemės paviršiumi.
Mokslininkai iš Johano Gutenbergo universiteto atliko pirmuosius išsamius šio ugnikalnio tyrimus. Naudodami modernius seismometrus jie 18 mėnesių stebėjo požeminius virpesius ir išanalizavo, kaip juda magma.
Šis tyrimas tapo svarbiu žingsniu siekiant geriau suprasti vulkaninius reiškinius, jų priežastis ir pasekmes. Ol Doinyo Lengai, vietinių Masajų vadinamas Dievo kalnu, jau seniai laikomas mokslo paslaptimi. Dabar tyrėjai pagaliau priartėjo prie atsakymo, kas vyksta po šiuo neįprastu gamtos kūriniu.
Vienintelis toks ugnikalnis Žemėje
Ol Doinyo Lengai išsiskiria savo lavos sudėtimi, tai ji sudaryta daugiausia iš karbonatų, o tai daro ją ypatingai skystą ir vėsią, palyginti su kitais ugnikalniais. Jos temperatūra siekia apie 550 laipsnių Celsijaus, o tekėjimo greitis toks didelis, kad ji juda greičiau nei žmogus gali bėgti. Lydyta lava atrodo juoda, o sustingusi įgauna sidabrinį atspalvį.
Ši unikali lava lemia, kad ugnikalnio išsiveržimai vyksta kitaip nei įprasta. Jo veikla dažna, nors ne visada pavojinga. Tyrėjai jau seniai pastebėjo, jog net ir silpni virpesiai gali būti ženklas, kad magma juda po paviršiumi. Tokie reiškiniai sudaro savotišką foninį „burbuliavimą“, kuris padeda suprasti, kaip kinta požeminiai procesai.
Požeminė magmos sistema ir nauji atradimai
Naujausi tyrimai atskleidė, kad po Ol Doinyo Lengai slypi sudėtingas magmos kanalų tinklas. Jame veikia du pagrindiniai šaltiniai, kurie tarpusavyje susiję ir veikia koordinuotai. Vienas jų glūdi giliai po žeme, o kitas yra arčiau paviršiaus. Tai reiškia, kad ugnikalnio magma ir dujos juda tarp šių šaltinių sudėtingais keliais, o ne vienu tiesiu kanalu.
Mokslininkė Miriam Christina Reiss pabrėžė, jog pirmą kartą pavyko trimatėje erdvėje tiksliai nustatyti virpesių vietą ir gylį. Tai leidžia geriau suprasti, kaip juda magma ir kokie signalai gali reikšti būsimas erupcijas.
Naujas žingsnis vulkanologijos moksle
Šis tyrimas yra pirmasis, kuris taip detaliai atskleidė ugnikalnio vidinę struktūrą. Jis suteikė naujų duomenų apie magmos elgesį ir dujų judėjimą Žemės gelmėse. Tai padės mokslininkams tiksliau prognozuoti išsiveržimus ir suprasti, kodėl kai kurie ugnikalniai yra tokie nenuspėjami.
Nors dar neįmanoma aiškiai atskirti, kurie požeminiai virpesiai pranašauja išsiveržimą, šis darbas atveria naujas galimybes tobulinti stebėjimo metodus. Ol Doinyo Lengai vėl įrodė, kad gamta slepia daugybę paslapčių, kurias žmogus dar tik pradeda atskleisti.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.