Prisijunkite
Paskelbė
Viktoras Baliulis
Paskelbta
Po daugelio metų tyrimų mokslininkai aptiko milžinišką kraterį, pasislėpusį giliai po Atlanto vandenyno dugnu netoli Gvinėjos aukštumos. Šis atradimas suteikia naujų žinių apie senovines katastrofas, kurios prieš milijonus metų keitė mūsų planetos veidą.
Pasitelkę pažangius trimačius seisminius duomenis, tyrėjai pagaliau galėjo detaliai atkurti įvykį, kuris paliko tokį įspūdingą pėdsaką. Šis paslaptingas krateris, pavadintas Nadiru, yra vienas geriausiai išsilaikiusių jūros dugne aptiktų smūgio kraterių.
Jis paslėptas po storu dumblo sluoksniu, šimtus metrų žemiau vandenyno dugno. Dabar mokslininkai pagaliau gali suprasti, kokio masto jėgos prieš 66 mln. metų sukrėtė Žemę ir kaip šis įvykis galėjo paveikti gyvybės raidą.
Atrastas krateris tapo tikru moksliniu lobiu, nes leidžia tyrinėti, kaip asteroidų smūgiai veikia jūrines ekosistemas ir vandenyno dugno struktūrą. Tai ne tik istorinis atradimas, bet ir svarbus žingsnis į priekį siekiant suprasti mūsų planetos praeitį.
Milžiniškas smūgis prieš 66 mln. metų
Tyrėjai iš Heriot-Watt universiteto nustatė, kad krateris Nadir susiformavo maždaug tuo pačiu laikotarpiu kaip ir garsusis Čikšulubo krateris Meksikoje. Pastarasis siejamas su dinozaurų išnykimu, todėl manoma, kad ir šis įvykis buvo to paties kosminio reiškinio dalis.
Kraterio vieta, esanti apie 400 kilometrų nuo Gvinėjos krantų, rodo, kad į Žemę atsitrenkė maždaug pusės kilometro skersmens asteroidas. Smūgio jėga buvo milžiniška. Asteroidas pasiekė Žemę maždaug 72 kilometrų per sekundę greičiu, sukeldamas didžiulį cunamį, kurio bangos galėjo siekti net 800 metrų aukštį. Be to, įvyko galingi žemės drebėjimai, povandeninės nuošliaužos ir dugno deformacijos. Tai buvo katastrofa, pakeitusi vandenyno reljefą ir turėjusi įtakos visos planetos ekosistemai.
Nadir, tai gamtos laboratorija po vandeniu
Nadiras dabar laikomas unikaliu gamtiniu laboratoriniu objektu, leidžiančiu suprasti, kaip asteroidų smūgiai veikia vandenynų aplinką. Šio kraterio forma primena gilią dubenį su centriniu iškilimu ir kalvotais kraštais, kas rodo įžūlų smūgio kampą. Tokie duomenys suteikia galimybę tiksliau modeliuoti būsimus galimų asteroidų susidūrimus su Žeme.
Mokslininkai planuoja atlikti gręžinius, kad galėtų ištirti uolienų sluoksnius ir tiksliai nustatyti, kada įvyko ši katastrofa. Šie tyrimai gali padėti sukurti naujus metodus, skirtus prognozuoti galimus asteroidų smūgius ateityje. Kiekvienas toks atradimas primena, kokia trapia ir kartu nuostabia planeta mes gyvename, tai kupina paslapčių, kurias vis dar mokomės atskleisti.
Viktoras Baliulis
Žurnalistas
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.