Baltarusija susidurs su netikėtais sunkumais po to kai keturis kartus padidino degalų eksportą į Rusiją

Vien per rugsėjo mėnesį į Rusiją geležinkeliu buvo išsiųsta 49 tūkst. tonų benzino, o dyzelino tiekimas siekė dar 33 tūkst. tonų. Šis žingsnis aiškiai parodo ekonominę priklausomybę tarp Rusijos ir Baltarusijos vadinamojoje Sąjunginėje valstybėje. Nors Minskas pats neturi gausių degalų atsargų, nuspręsta prioritetą teikti Rusijos poreikiams.

Šalies sprendimas keturis kartus padidinti benzino eksportą į Rusiją net ir esant ribotiems savo vidaus resursams kelia ne tik ekonominių, bet ir politinių klausimų. Ar tai savanoriška partnerystė, ar tylus spaudimas, verčiantis aukoti savo rinką dėl Maskvos interesų?

Analitikai perspėja – Baltarusijos gyventojams gresia degalų trūkumas

Šis sprendimas nėra be pasekmių. Ekonomistai perspėja, kad toks eksportų šuolis gali turėti tiesioginę įtaką Baltarusijos vidaus rinkai. Kadangi šalies rezervai yra riboti, intensyvus tiekimas Maskvai gali lemti degalų trūkumą pačioje Baltarusijoje – ypač jei krizė Rusijoje užsitęs.

Ekspertai neatmeta ir kainų šuolio, jei Baltarusijoje išaugs paklausa, o pasiūla mažės dėl išvežamo kiekio. Vartotojai gali susidurti ne tik su didesnėmis kainomis, bet ir galimais tiekimo apribojimais, ypač regionuose toliau nuo pagrindinių logistikos mazgų.

Krizė Rusijoje – racionavimas, kainų įšaldymas ir importo ieškojimai

Degalų krizė, su kuria susiduria Rusija, nėra laikina. Po smūgių strateginėms perdirbimo gamykloms šalies valdžia įvedė degalų tiekimo apribojimus, įšaldė kainas ir uždraudė eksportą į užsienį. Be to, Kremlius aktyviai ieško alternatyvių importo šaltinių Azijoje, kad galėtų užkamšyti spragas vidaus rinkoje.

Ši situacija atskleidžia platesnį strateginį spaudimą, su kuriuo susiduria abiejų šalių ekonomikos. Rusijai degalai reikalingi tiek civiliams poreikiams, tiek kariniam sektoriui. Tuo tarpu Baltarusija tampa savotiška pagalbininke, bet rizikuoja savo rinkos stabilumu.

Baltarusijos vaidmuo – partnerė ar priklausoma šalis?

Nors Minskas dažnai pristatomas kaip lygiateisis sąjungininkas, šis degalų tiekimo pavyzdys rodo realią padėtį – Rusijos poreikiai tampa svarbesni nei Baltarusijos vidaus interesai. 

Tai verčia analitikus kelti klausimą: ar Baltarusija dar turi savarankišką energetinę politiką, ar tiesiog vykdo Maskvos poreikius? Ateityje galima tikėtis dar didesnės priklausomybės – ypač jei Rusijos energetikos infrastruktūrai bus daromas nuolatinis spaudimas per karinius veiksmus. 

Tuo tarpu Baltarusijai teks rinktis: ar aukoti vidaus rinką, ar rizikuoti geopolitinėmis pasekmėmis stabdant eksportą sąjungininkui. Ši situacija tampa dar vienu ženklu, kaip karas Ukrainoje daro įtaką ne tik fronto linijoms, bet ir degalų kolonėlėms visoje Rytų Europoje.