Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Šimtmečius žmonės žavėjosi vienu įspūdingiausių gamtos reiškinių, tai Šiaurės pašvaiste. 2025 metų lapkričio vienuoliktąją JAV gyventojai galėjo ją išvysti net pietinėse valstijose. Šis spalvų šokis danguje ne tik retas, bet ir kupinas paslapčių.
Pašvaistė stebina savo ryškiais raudonais, žaliais ir violetiniais atspalviais. Toks reiškinys ypač ryškus šaltuoju metų laiku kai nakties dangus būna tamsesnis. Ne veltui milijonai žmonių keliauja į šiaurę vien tam kad pamatytų šį reginį gyvai.
Šiemet pašvaistė gali pasirodyti vėl todėl žvaigždžių stebėtojai su nekantrumu laukia. Gamta žavi tuo, kad kiekviena pašvaistės banga yra vis kitokia. Todėl net žmonės, mačiusieji ją ne kartą, teigia kad šis reiškinys visada sukelia nuostabą.
Senoviniai paaiškinimai ir pirmieji moksliniai bandymai
Prieš atsirandant šiuolaikiniam mokslui žmonės savaip aiškino šį dangaus reiškinį. Kai kurios kultūros tikėjo kad šviesos yra sielų kelias į pomirtinį pasaulį. Kiti manė jog tai kovojančių dvasių atspindžiai danguje.
Vėliau atsirado pirmieji racionalūs bandymai paaiškinti pašvaistės kilmę. Ankstyvieji mokslininkai spėjo kad ją sukelia saulės šviesos atspindys nuo apledėjusių žemės regionų. Ši teorija vyravo iki tol kol buvo išmatuoti sudėtingesni atmosferos procesai.
1619 metais Galileo Galilėjus pavadino šį reiškinį „aurora borealis“. Jis klydo manydamas kad tai saulės atspindžiai tačiau jo pavadinimas išliko iki šiol. Tik vėlesni tyrimai parodė tikrąją spalvotųjų šviesų kilmę.
Kaip iš tiesų susidaro Šiaurės pašvaistė?
Šiuolaikiniai mokslininkai sutaria kad pašvaistę sukelia susidūrę įelektrinti Saulės dalelių srautai ir žemės atmosferos atomai. Šis susidūrimas išskiria energiją kuri matoma kaip spalvota šviesa. Dėl magnetinio lauko savybių tai dažniausiai vyksta polių regionuose.
2008 metais tyrėjai patvirtino kad svarbiausias procesas yra magnetinio lauko linijų persijungimas. Kai magnetinis laukas pasiekia ribą jis staiga išsikrauna ir pagreitina plazmą. Dėl šių pokyčių pašvaistė užsidega beveik akimirksniu.
Tokie energijos pliūpsniai sukuria šokantį šviesų vaizdą kuris virsta žaliais, violetiniais ar raudonais spinduliais. Ši spalvų gama priklauso nuo to kokie atomai susiduria su Saulės dalelėmis ir kokia energija tuo metu išsiskiria.
Kada ir kur geriausia stebėti šį reiškinį?
Ryškiausiai pašvaistė matoma žiemą nes šiuo metu naktys yra ilgesnės ir tamsesnės. Nors dažniausiai ji siejama su Šiaurės ašigaliu egzistuoja ir pietinė pašvaistė. Be to, auroros užfiksuotos net kitose planetose.
Tradiciškai geriausios vietos stebėti šį reiškinį yra Islandija, Norvegija, Švedija, Suomija, Grenlandija, šiaurės Kanada ir Aliaska. Kartais pašvaistė pasirodo daug piečiau ir tampa netikėtu reginiu tūkstančiams žmonių.
Norint ją nufotografuoti verta pasiruošti ir pasinaudoti telefono naktiniu režimu. Net silpna pašvaistė gali ryškiau atsiskleisti nuotraukose nei plika akimi. Tad galbūt artimiausiomis naktimis pasiseks pamatyti šį gamtos stebuklą ir tau.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.