Dar vienas smūgis Kremliui į paširdžius: Ankara pasirengusi aukoti santykius su Rusija, tai keičia viską

Per pastaruosius metus Turkija patyrė diplomatinį spaudimą ir technologinių apribojimų dėl santykių su Rusija. Jungtinės Valstijos pašalino ją iš pažangios "F-35" programos, o tai smarkiai apribojo šalies galimybes stiprinti oro pajėgas. Dabar Ankara nori susigrąžinti pasitikėjimą sąjungininkų akyse ir atnaujinti prieigą prie moderniausių naikintuvų.

Šis posūkis žymi naują etapą Turkijos gynybos strategijoje. Valdžia siekia pusiausvyros tarp nacionalinės nepriklausomybės ir būtinybės išlikti patikimu NATO partneriu. Tai aiškus ženklas, kad Ankara nori grįžti į Vakarų saugumo erdvę, atsisakydama rizikingų sandorių su Rusija.

Didžiausias ginkluotės sandoris su Jungtine Karalyste

Turkija pasirašė sutartį su Jungtine Karalyste dėl dvidešimties "Eurofighter Typhoon" naikintuvų pirkimo už vienuolika milijardų dolerių. Susitarimas pasirašytas per britų premjero Keiro Starmerio vizitą Ankaroje, o tai pabrėžia augantį gynybos ryšį tarp šių dviejų šalių. Šis sandoris laikomas vienu reikšmingiausių per pastaruosius dešimtmečius.

Kartu su naujais naikintuvais Turkija gaus mokymų ir logistikos paketą, padėsiantį greitai integruoti šiuos orlaivius į esamą karinę struktūrą. Ankara planuoja ilgalaikį projektą, kuriame numatyta įsigyti net šimtą dvidešimt naikintuvų, tai tarp jų keturiasdešimt "Eurofighter", keturiasdešimt amerikietiškų "F-16" ir tiek pat pažangių "F-35".

"S-400" programa atsiduria aklavietėje

Anksčiau Turkijos sprendimas įsigyti "S-400" sistemas buvo vertinamas kaip siekis parodyti nepriklausomybę nuo JAV. Tačiau šis žingsnis sukėlė priešingą efektą, tai Ankara prarado prieigą prie pažangių "F-35" technologijų. JAV įvedė sankcijas, o NATO šalys ėmė abejoti Turkijos įsipareigojimais aljansui.

Dabar Turkijos valdžia svarsto galimybę paskelbti "S-400" neaktyviais, kad būtų atvertas kelias grįžti į "F-35" programą. Tai būtų simbolinis, bet svarbus signalas Vašingtonui, kad Ankara pasirengusi bendradarbiauti. Jungtinių Valstijų Kongresas kol kas laikosi griežtos pozicijos, tačiau Baltieji rūmai ieško kompromisų, kurie leistų atnaujinti karinį bendradarbiavimą.

Strateginis posūkis ir geopolitinės pasekmės

Atsisakymas nuo "S-400" reikštų Turkijos sugrįžimą į Vakarų karinį aljansą ir sustiprintų jos pozicijas regione. Tai ypač svarbu dabartinėje situacijoje, kai Artimuosiuose Rytuose didėja įtampa tarp Izraelio, Sirijos ir Libano. Modernizuotos Turkijos oro pajėgos taptų svarbiu stabilumo veiksniu NATO pietiniame sparne.

Šis sprendimas yra smūgis Rusijai, kuri dar visai neseniai laikė Turkiją viena iš nedaugelio partnerių NATO viduje. Dabar akivaizdu, kad Ankara renkasi amerikietišką ir europietišką ginkluotę, o tai rodo, jog geopolitiniai prioritetai pasikeitė. Turkijos siekis atnaujinti santykius su JAV ir Didžiąja Britanija atveria naują gynybos politikos etapą.

Nauja era Turkijos oro pajėgoms

Modernizacijos programa suteiks Turkijai galimybę sugrįžti į technologinių lyderių gretas. "Eurofighter" naikintuvai užpildys laikiną spragą iki tol, kol Ankara vėl taps "F-35" partnerė. Šis procesas sustiprins šalies karines galimybes ir leis išlaikyti regioninį balansą.

Turkijos žingsnis yra daugiau nei tik ginklų pirkimas, tai geopolitinis pareiškimas apie sugrįžimą prie Vakarų vertybių ir bendros saugumo architektūros. Šiuo sprendimu Ankara siekia parodyti, kad nori būti ne tik regiono galia, bet ir patikimu sąjungininku, pasirengusiu bendradarbiauti dėl bendros taikos ir stabilumo.