Dykumoje aptikti paslaptingi piešiniai atskleidžia šiurpią Sinajaus užkariavimo tiesą

Viename piešinyje pavaizduotas vyras, iškėlęs rankas tarsi triumfo gestu, o priešais jį – ant kelių klūpintis vyras su strėle krūtinėje ir už nugaros surištomis rankomis. Šalia matoma valtis ir užrašas, skelbiantis, kad Minas – egiptiečių derlingumo dievas – yra „vario regiono valdovas“.

Analizuodami visą kompoziciją, archeologai daro prielaidą, kad valtis simboliavo Egipto valdovą, triumfuojantis žmogus siejamas su dievu Minu, o nugalėtas ir nužudytas vyras – su vietiniais Sinajaus gyventojais. Senovės Egipte valtys dažnai buvo naudojamos kaip faraono metafora.

Anksčiau Sinajuje buvo rasta ir daugiau panašių maždaug 5000 metų senumo uolų piešinių, leidžiančių manyti, kad egiptiečiai šį regioną užkariavo būtent tuo laikotarpiu. Mokslininkų komanda pabrėžia, kad egiptiečių žygių į pietvakarių Sinajų motyvas buvo ne abstraktus teritorijos plėtimas, o konkrečios žaliavos – ypač varis ir turkis.

Tyrimo bendraautoris Liudvigas Morencas, Bonos universiteto egiptologijos profesorius, teigia, kad tuo metu Sinajus daugiausia buvo gyvenamas klajoklių grupių. Pasak jo, ši uolų kompozicija „be abejonės yra vienas ankstyviausių svetimos teritorijos pajungimo vaizdinių“.

Mokslininkai atkreipia dėmesį į dar vieną įdomią detalę: šalia valties atvaizdo kadaise buvo įrašas, kuriame, tikėtina, buvo minimas Egipto valdovo vardas, tačiau jis sąmoningai ištrintas. Nežinoma, kas, kada ir kodėl tai padarė. Egipto istorijoje žinomi keli atvejai, kai naujasis valdovas įsakydavo pašalinti ankstesniojo faraono vardą, bet nėra aišku, ar šiuo atveju turime būtent tokią situaciją.

Uolų piešinius 2025 metais aptiko Mustafà Nūr al Dinas, Egipto Senienų ministerijos Asuano inspekcijos archeologas, vykdydamas Sinajaus teritorijos žvalgymą. Archeologai mano, kad netoliese dar gali būti aptikta ir daugiau panašių piešinių.

Mokslininkų teigimu, tyrimai tik prasideda, ir artimiausiu metu planuojama pirmoji didesnio masto ekspedicija į šią vietovę.