Sunkiai suvokiamas maisto švaistymas: jaunuolis parodė, ką kasdien išmeta prekybos centrai

 Jo „TikTok“ paskyra sulaukė dešimčių tūkstančių peržiūrų, o komentarų skiltyse – pasipiktinimas, nuostaba ir neišvengiamas klausimas: kaip tai įmanoma? Bogdanas šią temą pasirinko ne atsitiktinai. Jis gyvena šalyje, kur šviežumo kultas užgožia racionalumą, o griežtos laikymo taisyklės ir vartotojų lūkesčiai lemia tonas nepriekaištingų, tačiau išmestų produktų. 

Savo filmuotoje medžiagoje vaikinas ne tik atidengia šios sistemos paradoksus, bet ir suabejoja tuo, kas iš tiesų laikoma „atliekų“ sąvoka. Vaizdo įrašai sparčiai išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose. Dalis žiūrovų stebisi maisto gausa ir kokybe, kiti piktinasi tokia švaistymo kultūra. Viena aišku – tai ne tik socialinio turinio kūrėjo iššūkis sistemai, bet ir skaudi šiuolaikinės vartotojiškos visuomenės kritika.

Ką slepia konteineriai?

Pirmieji vaizdo įrašai, kuriuose Bogdanas atveria šiukšlių konteinerius šalia prekybos centrų, primena scenas iš dokumentinių filmų. Jis randa tvarkingai supakuotas arbatos dėžutes, užplombuotą mėsą su galiojimo data iki 2026-ųjų, vaisius, desertus, šviežius kepinius. Nemaža dalis produktų – be jokių gedimo požymių. Tik viena kita mėsa ar pica, anot jo, iš tiesų buvo sugedusi.

Bogdanas sako, kad tokie radiniai Danijoje – ne išimtis. Vietiniai tai daro dažnai ir be gėdos jausmo. Pasak vaikino, daugelis maisto produktų atsiduria konteineryje vien todėl, kad jų pakuotė yra įplyšusi ar įlenkta, o ne dėl to, kad pats turinys būtų netinkamas vartojimui.

Nėra ko gėdytis

Bogdanas neslepia: ši veikla jam buvo parodyta pabėgėlių stovykloje, kur kiti vyrai atvirai pasakojo apie „radinių vietas“. Iš pradžių jis abejojo, bet netrukus pamatė, kaip vietiniai danai ramiai krauna maistą į savo automobilius. Tai padėjo suvokti – šis elgesys čia yra norma.

Jis pabrėžia, kad darbuotojai neva sąmoningai neišmeta maisto „sau“: „Tai būtų absurdiška. Kiekvienas, norintis pasiimti maisto, tai daro prieš jam atsiduriant šiukšlėse. Po to to padaryti tiesiog neįmanoma – jo per daug.“

Šviežumo kultas ir atliekų paradoksas

Vienas iš pagrindinių šios švaistymo problemos veiksnių – vietinė šviežumo kultūra. Danijoje žmonės itin vertina šviežumą, o parduotuvės dažnai išmeta dar puikiai tinkamus vartoti produktus, jei jie nesulaukia paklausos per dieną. „Kartais randi dėžutes su sausainiais ar bandelėmis, kurios dar prieš 10 minučių buvo parduotuvėje“, – sako Bogdanas.

Palyginimui, jis prisimena Ukrainą, kur, pasak jo, „parduodama viskas iki paskutinio lašo“. Ten maistas iš konteinerių dažnai būna sugadintas specialiai, pavyzdžiui, užpilant balikliu. Tokios priemonės taikomos, kad jo niekas neimtų. Tačiau Danijoje, atrodo, žmonėms svarbiau estetika ir įvaizdis nei realus produktų suvartojimas.

Ką tai sako apie visuomenę?

Bogdano patirtis ne tik išryškina švaistymo mastą, bet ir atskleidžia mūsų vartotojiškos kultūros grimasas. Tonos gero maisto išmetamos, kol kitoje pasaulio pusėje žmonės badauja. Tai ne tik ekonominis ar logistikos klausimas – tai vertybių problema.

Vaikinas tikina, kad tokia patirtis pakeitė jo požiūrį į maistą, švaistymą ir vartojimą. Savo auditorijai jis nori parodyti, kad reikia būti sąmoningesniems, atsakingesniems ir nebijoti kvestionuoti nusistovėjusių normų.

Plėtros planai ir žinutė žiūrovams

Bogdanas žada tęsti savo veiklą. Per kelis mėnesius jo „TikTok“ paskyros sekėjų skaičius išaugo keliasdešimt kartų. Dabar jis planuoja atidaryti „YouTube“ kanalą ir dar plačiau kalbėti apie maisto švaistymą, pasidalinti naudinga informacija bei pasakojimais iš kitų šalių.

„Tai ne tik apie radinius. Tai apie požiūrį, kurį galime keisti“, – sako jis.

Jo istorija primena: tai, ką šiandien vadiname atliekomis, rytoj gali tapti vertingu resursu. Ir kiekvienas turi teisę žinoti, kas slepiasi už prekybos centrų durų.