Estijoje aptiktas Ukrainos kovinio drono nuolaužos, kaltinami Rusijos trukdžiai GPS signalams

Vietos saugumo tarnybos patvirtino, kad tai buvo ukrainietiška karinė technika, tačiau pabrėžė – jokių įrodymų, jog tai galėjo būti Rusijos dronas, nėra. Įvykis, įvykęs sekmadienio paryčiais, kelia klausimų apie regiono saugumą ir elektroninio karo poveikį. 

Estijos pareigūnai neslepia, jog Rusija jau seniai naudoja GPS trukdymo technologijas, siekdama apsaugoti savo strateginius objektus. Vis dėlto šįkart tai sukėlė realų pavojų, nes drono nuolaužos nukrito netoli ūkininko lauko, sukeldamos kraterį.

Šis atvejis dar labiau paryškino karo Ukrainoje pasekmes kaimyninėms šalims. Estijos gynybos ministras pareiškė, kad tai – tiesioginis agresijos rezultatas, o premjeras akcentavo būtinybę spartinti oro gynybos stiprinimą ir netgi planuoti vadinamąją „dronų sieną“.

Kaip buvo rastas dronas

Local resident: I heard something fly over the house and then an explosion#Estonia https://t.co/UWN2y1pLQB

— ERR News (@errnews) August 26, 2025

Nuolaužas pirmadienį apie 15 valandą aptiko vietinis ūkininkas. Jis pastebėjo išsibarstytas metalo dalis bei žemėje likusį gilų kraterį, primenantį sprogimo padarinius. Nedelsiant buvo informuotos tarnybos, o vietovė aptverta.

Estijos vidaus saugumo tarnybos vadovas Margo Palloson spaudos konferencijoje paaiškino, kad preliminarūs duomenys rodo – dronas nukrito sekmadienį anksti ryte, tarp ketvirtos ir penktos valandos. Pasak jo, tai buvo Ukrainos aparatas, skridęs Rusijos taikinių link, tačiau dėl navigacijos trikdžių patekęs į Estijos teritoriją.

Pareigūnas pridūrė, kad šiuo metu vis dar tikslinama, ar dronas į Estiją pateko per Latvijos, ar per Rusijos oro erdvę.

Rusijos elektroninio karo šešėlis

Estijos karinės žvalgybos centro vadovas pulkininkas Ants Kiviselg paaiškino, kad tokie GPS signalų trukdymai yra dalis platesnės Rusijos strategijos. Tokiu būdu Maskva bando apsaugoti savo svarbiausią infrastruktūrą, tačiau pats trikdymo poveikis neapsiriboja vien jos teritorija.

Pareigūnas pabrėžė, kad tai nėra tiesioginis išpuolis prieš Estiją ar NATO narius, tačiau tai parodo, kokia rizika kyla dėl elektroninio karo metodų. Nors nacionalinio saugumo grėsmės lygis šiuo metu išlieka nepakitęs, tokie atvejai kelia nerimą dėl galimų nelaimių ateityje.

Politinės reakcijos

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur incidentą tiesiogiai susiejo su vykstančiu karu Ukrainoje. Jo teigimu, dalys Estijoje atsidūrė tik todėl, kad Rusija tęsia agresiją, o Ukraina ginasi visomis turimomis priemonėmis. Ministras pridūrė, kad apie situaciją kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos.

Tuo tarpu Estijos premjeras Kristen Michal socialiniame tinkle „X“ pabrėžė, jog Rusija jau seniai naudoja GPS trukdymą bei kitus elektroninio karo metodus, siekdama trikdyti oro ir jūrų eismą regione. Premjeras patvirtino, kad šalis reaguos stiprindama oro gynybą ir planuodama daugiasluoksnį saugumo skydą, tarp jų ir „dronų sieną“ pasienyje.

Platesnis kontekstas

Įvykis Estijoje užfiksuotas vos kelioms valandoms po to, kai Ukraina surengė dronų atakas prieš Rusijos taikinius Leningrado srityje, įskaitant Ust Lugos uostą, kuris yra visai netoli Estijos sienos. Tai rodo, kad karo veiksmai tiesiogiai atsiliepia kaimyninėms valstybėms, net jei jos nėra konflikto dalyvės.

Be to, tą pačią dieną Estijos pasieniečiai sekė dar vieną drono avariją, tik šįkart Rusijos pusėje, ties Peipaus ežeru.

Pirmas toks atvejis Estijoje

Nors pastaraisiais mėnesiais dronai iš Baltarusijos buvo kirtę Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sienas, tai yra pirmas oficialiai patvirtintas atvejis, kai karinis dronas pasiekė Estijos teritoriją. Tai reiškia, kad karas Ukrainoje įgauna vis pavojingesnį tarptautinį matmenį, nes net šalys, esančios už šimtų kilometrų nuo fronto linijos, tampa jo pasekmių liudininkėmis.

Ekspertai perspėja, kad tokios situacijos gali pasikartoti, ypač jei Rusija ir toliau intensyviai naudos signalų trikdymą. Tai kelia pavojų ne tik karinei technikai, bet ir civiliniam oro ar jūrų eismui, o taip pat gali sukelti ekologinių padarinių.