Europa nesutaria dėl Ukrainos: karo sekinamos šalies stojimą į Europos Sąjungą palaiko tikrai ne visi

Tai atspindi platesnę tendenciją visoje Europoje, kur požiūriai į plėtrą dažnai priklauso nuo istorinių, politinių ir regioninių veiksnių. Lenkijoje, kaip ir daugelyje kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių, požiūris į ES išlieka palankus. 

Šalis pati dar neseniai buvo naujoji Bendrijos narė, todėl gyventojai gerai supranta, kokią reikšmę turi narystė. Vis dėlto klausimas dėl Ukrainos kelia diskusijų, nes vieni mato geopolitinę būtinybę, o kiti baiminasi dėl galimų ekonominių ir socialinių iššūkių.

Bendrai paėmus, apklausos rezultatai atskleidžia aiškų kontrastą tarp šalių, kurios mato Ukrainos narystę kaip stiprybės ženklą, ir tų, kurios žvelgia į tai skeptiškai. Ši dinamika gali nulemti ne tik Ukrainos ateitį, bet ir visos Europos integracijos kryptį.

Lenkijos gyventojų nuomonė

Remiantis tyrimu, 51 procentas lenkų palaiko Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. Tai vienu procentu mažiau nei bendras ES vidurkis. Tuo pačiu 42 procentai lenkų prieštarauja Ukrainos integracijai, o tai šiek tiek daugiau nei vidutinė bendrijos reikšmė. 

Nepaisant to, Lenkija bendrai išlieka viena labiausiai plėtrą palaikančių šalių, nes net 70 procentų jos gyventojų norėtų matyti ES priimančią naujus narius.

Įdomu, kad lenkų parama kitų šalių stojimui į ES yra dar didesnė. Pavyzdžiui, Moldovos narystę palaiko 52 procentai apklaustųjų, kai visos Sąjungos vidurkis yra 48 procentai. Taip pat pusė lenkų pritaria Bosnijos ir Hercegovinos bei Šiaurės Makedonijos prisijungimui, o tai vėlgi yra daugiau nei ES vidurkis.

Kontrastingi požiūriai Europoje

Lenkijos rezultatai išsiskiria palyginti su kitomis valstybėmis narėmis. Labiausiai Ukrainos stojimą remia Šiaurės ir Baltijos šalių gyventojai. Švedijoje už Ukrainos narystę pasisako net 91 procentas apklaustųjų, Danijoje ir Suomijoje 81 procentas, Lietuvoje 72 procentai, Latvijoje 64 procentai, Estijoje 61 procentas.

Vakarų Europoje parama taip pat pastebima, tačiau ne tokia aukšta. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Airijoje Ukrainos narystę palaiko 67 procentai žmonių. Tuo tarpu kai kuriose Vidurio Europos valstybėse situacija visai kitokia. Čekijoje ir Vengrijoje net 64 procentai gyventojų yra prieš Ukrainos narystę. Skeptiškos nuotaikos vyrauja ir Austrijoje, Prancūzijoje bei Vokietijoje, kur apie pusę apklaustųjų pasisako prieš plėtrą.

ES plėtros perspektyvos

Šie apklausos rezultatai rodo, kad Europos Sąjungos plėtra išlieka jautri tema. Vienos valstybės ją vertina kaip galimybę sustiprinti bendriją, kitos įžvelgia galimas grėsmes ekonomikai ar vidaus rinkai. Ukraina šiuo atveju tampa simboliu platesnės diskusijos, ar ES yra pasirengusi priimti naujus narius, kai pati susiduria su vidiniais iššūkiais.

Lenkijos pozicija svarbi, nes šalis aktyviai remia Ukrainą tarptautinėje arenoje. Didelė visuomenės parama kitoms kandidatėms šalims rodo, jog lenkai iš esmės palaiko plėtrą kaip strateginę kryptį. Vis dėlto faktas, kad palaikymas Ukrainai yra kiek mažesnis, atskleidžia, kad ši tema išlieka sudėtinga ir nevienareikšmė.

Takoskyra yra aiškiai matoma

Apklausa aiškiai parodė, kad Lenkijos gyventojai, lyginant su ES vidurkiu, labiau linkę palaikyti Sąjungos plėtrą. Jie pritaria Moldovos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Šiaurės Makedonijos narystei, tačiau dėl Ukrainos išlieka šiek tiek atsargesni.

Europoje matyti ryški takoskyra tarp šalių, kurios remia Ukrainos integraciją, ir tų, kurios nusiteikusios skeptiškai. Ši skirtis gali turėti didelės reikšmės artimiausiais metais, kai sprendimai dėl plėtros taps dar aktualesni. Ukraina išlieka pagrindiniu simboliu, kuris gali parodyti, kiek ES pasirengusi plėstis ir kaip jos nariai suvokia bendrijos ateitį.