Fiasko su rusišku „Starlink": slaptas Putino planas žlunga dar prieš startą

„Rassvet“ projektas skirtas palydoviniam internetui visoje Rusijos teritorijoje užtikrinti ir tapti alternatyva „Starlink“ sistemai. Jo įgyvendinimui iš federalinio biudžeto numatyta apie 1,3 mlrd. JAV dolerių. Papildomai privati įmonė „Bureau 1440“ iki 2030 m. turėtų investuoti dar apie 4,3 mlrd. JAV dolerių.

Dar prieš kelis mėnesius Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas tvirtino, kad pirmosios 16 „Rassvet“ palydovų turėtų pasiekti žemės orbitą iki 2025 m. pabaigos. Iš pradžių būtent toks terminas ir buvo planuojamas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad misija atidedama ir numatoma tik 2026 metams.

Oficialiai vėlavimo priežastys neskelbiamos. Neoficialiai kalbama, jog „Bureau 1440“ nespėjo užbaigti palydovų surinkimo darbų, tačiau pati įmonė tokius teiginius neigia.

„Rassvet“ – ne tik internetas, bet ir stebėjimo palydovai

Palydovinis internetas – tik viena projekto dalis. Šią paslaugą, pagal planą, turėtų teikti daugiau nei 900 palydovų, kurie iki 2035 m. turėtų būti iškelti į orbitą. 250 jų esą galėtų pradėti veikti jau kitais metais. Palyginimui, „Starlink“ tinklą šiuo metu sudaro jau daugiau kaip 9000 veikiančių aparatų, ir jų skaičius nuolat auga.

Projektu „Rassvet“ taip pat numatyta į orbitą iškelti daugiau nei 100 stebėjimo (observacinių) palydovų, kurių paskirtis bus kitokia – tai įvairūs Žemės paviršiaus, atmosferos ir galimai karinės paskirties stebėjimo uždaviniai.

Vis dėlto faktas, kad vėluojama paleisti vos pirmuosius 16 palydovų, leidžia manyti, jog visa programa gali būti neįgyvendinta laiku. Tikėtina, kad visa konstelacija pradės veikti vėliau, nei planuota, o kai kurios projekto dalys bus nukeltos dar tolesniam laikui.

Šiuo metu orbitoje yra tik šeši palydovai, paleisti per dvi „Bureau 1440“ eksperimentines misijas. Tai bandomieji aparatai, skirti technologijų ir ryšio sprendimų testavimui, o ne pilnaverčiam paslaugų teikimui.

„Starlink“ toliau agresyviai plečia savo tinklą

Tuo metu „SpaceX“ ir toliau nuosekliai plečia „Starlink“ tinklą. Įmonei neseniai suteiktas leidimas paleisti dar 7,5 tūkst. antrosios kartos palydovų. Be to, šiemet planuojama nuleisti dalies esamų palydovų orbitos aukštį, kad būtų pagerintos ryšio charakteristikos ir sumažintas susidūrimų su kosminėmis šiukšlėmis pavojus.

Sprendimas koreguoti orbitas priimtas ir po incidento, kai vienas „Starlink“ palydovas buvo apgadintas ir numatyta, kad jis nukris į Žemės atmosferą, kur visiškai sudegs. Tai įprasta praktika, leidžianti sumažinti kosminių šiukšlių kiekį orbitoje.