JAV naikintuvai atkeliavo į Rumuniją: planas atgrasyti Rusiją ir suteikti Ukrainai saugumo garantijas

Ši tema buvo aptarta aukščiausio rango Europos karininkų ir vadovų susitikime Vašingtone. Sprendimas laikomas vienu rimčiausių signalų, kad Vakarai yra pasiryžę užtikrinti Ukrainos saugumą net ir po galimo karo užbaigimo. 

Be to, kalbama ne tik apie naikintuvus, bet ir apie kitas karinės pagalbos priemones – nuo „Patriot“ sistemų iki amerikietiškų palydovų naudojimo žvalgybos tikslams.

Ekspertai pažymi, kad toks žingsnis būtų reikšmingas geopolitinis signalas. JAV karinės oro pajėgos Rumunijoje ne tik sustiprintų regiono saugumą, bet ir parodytų, kad Aljansas neketina leisti Rusijai diktuoti sąlygų.

Naikintuvų bazė Rumunijoje – strateginis pasirinkimas

Didžiausia tikimybė, kad JAV F-35 naikintuvai būtų dislokuoti Mihailo Kogălniceanu oro bazėje Rumunijoje. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – anksčiau ją naudojo amerikiečiai operacijose Irake, o dabar NATO ją aktyviai modernizuoja. 

Tai reiškia, kad infrastruktūra jau yra pritaikyta priimti pažangius karinius orlaivius. Šaltinių teigimu, būtent ši bazė galėtų tapti vienu svarbiausių regiono saugumo centrų. Dislokavus F-35, Rumunija įgytų dar didesnę strateginę reikšmę, nes ši šalis ribojasi su Juodąja jūra ir yra itin arti Ukrainos teritorijos.

Papildomos priemonės – nuo palydovų iki oro gynybos

Diskusijose aptarta ne tik naikintuvų dislokacija. Europos kariniai lyderiai nori užtikrinti, kad JAV leistų toliau naudotis savo palydovais, kurie padeda tiek GPS, tiek žvalgybos veikloje Ukrainos fronte.

Taip pat siūloma aprūpinti Kijevą papildomomis oro gynybos priemonėmis – „Patriot“ ir „Nasams“ sistemomis. Jos laikomos vienomis efektyviausių priešlėktuvinės gynybos priemonių, galinčių apsaugoti Ukrainos miestus nuo raketų ir dronų atakų. 

Kartu kalbama ir apie galimybę suteikti leidimą vykdyti žvalgybinius skrydžius virš Juodosios jūros, kad būtų renkami duomenys apie Rusijos kariuomenės veiksmus.

Politiniai užkulisiai ir Trumpo vaidmuo

Įdomi detalė – šios diskusijos vyko Vašingtone po aukščiausio lygio susitikimo, kuriame dalyvavo Volodymyras Zelenskis, Donaldas Trumpas, Europos lyderiai, NATO generalinis sekretorius bei Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Žiniasklaida atkreipė dėmesį į epizodą, kai Donaldas Trumpas paliko susitikimą tam, kad galėtų pasikalbėti su Vladimiru Putinu. 

Teigiama, kad JAV prezidentas norėjo informuoti Rusijos vadovą apie priimtus sprendimus, tačiau šis jam skyrė vos penkiolika minučių. Tai parodė, kad tarp Vašingtono ir Maskvos dialogo vis dar ieškoma galimybių, tačiau susitikimai vyksta įtemptame laiko režime.

Ką tai reiškia Ukrainai ir Europai

Jeigu sprendimas dėl F-35 dislokacijos Rumunijoje būtų įgyvendintas, tai taptų svarbia dalimi Vakarų saugumo architektūros. Ukrainai tai reikštų papildomas garantijas, kad net po karo baigties Rusijai būtų sunkiau vėl pradėti agresiją.

Tačiau kartu tai gali pakeisti ir Turkijos bei kitų regiono šalių vaidmenį, nes Rumunija pamažu tampa svarbiausiu JAV ir NATO atramos tašku pietryčių Europoje. Ekspertai pažymi, kad tokie pokyčiai ne tik sustiprina Ukrainos saugumą, bet ir siunčia signalą visam regionui – NATO rimtai žiūri į galimus grėsmių scenarijus.

Diskusijos apie JAV naikintuvų dislokaciją Rumunijoje yra tik vienas iš daugelio žingsnių, kuriais Vakarai siekia apriboti Rusijos įtaką ir apsaugoti Ukrainą. Kartu su papildoma karine technika bei žvalgybos pajėgumais šios priemonės gali tapti svarbia saugumo garantija visam regionui.