Kinija meta iššūkį NASA: jau šiemet prasidės lemtinga misija, kuri gali pakeisti kosminę galią

Per pastarąjį dešimtmetį Kinija įrodė, kad gali ne tik neatsilikti nuo Jungtinių Valstijų Mėnulio tyrimų srityje, bet kai kuriais atvejais net jas aplenkti. Istoriniu pasiekimu tapo misija „Chang’e 4“, kurios metu pirmą kartą žmonijos istorijoje nusileista nematomoje Mėnulio pusėje ir ten pradėjo darbą mėnuleigis „Yutu-2“.

Dar didesnis lūžis įvyko 2024 metais, kai per misiją „Chang’e 6“ Kinija pirmoji pargabeno į Žemę grunto ir uolienų mėginius iš nematomos Mėnulio pusės. Šie mėginiai suteikė itin vertingos informacijos apie Mėnulio sandarą ir jo geologinę raidą.

Kinijos Mėnulio tyrimų programa sparčiai plečiasi ir jau apima planus kurti nuolatinę arba periodiškai naudojamą bazę Mėnulio paviršiuje. Tačiau prieš tai būtina įgyvendinti kelias sudėtingas parengiamąsias misijas, iš kurių viena svarbiausių yra „Chang’e 7“.

„Chang’e 7“ misijos startas planuojamas 2026 metų vasarą. Daugiau nei aštuonias tonas sveriantis aparatas bus paleistas galinga raketa „Ilgasis žygis 5“ ir nukreiptas Mėnulio link. Numatyta, kad mokslinė misija truks apie aštuonerius metus.

Ši misija bus itin sudėtinga, nes ją sudarys net 21 mokslinis instrumentas, iš kurių šešis pateiks tarptautiniai partneriai. Visa sistema veiks kaip tarpusavyje susijęs kompleksas, palaikantis ryšį tiek su Mėnulio paviršiumi, tiek su Žeme.

Pagrindinis „Chang’e 7“ tyrimų objektas – Mėnulio pietų ašigalis. Nusileidimas planuojamas Shackletono kraterio pakraštyje, kuris laikomas viena perspektyviausių vietų ieškant vandens ledo atsargų.

Manoma, kad šioje srityje esantis ledas galėtų tapti esminiu ištekliumi būsimos bazės veiklai. Jis būtų naudojamas ne tik geriamajam vandeniui, bet ir deguonies bei raketinių degalų gamybai.

Vienas iš misijos komponentų bus orbiteris, kuris liks skrieti Mėnulio orbitoje ir vykdys ilgalaikius stebėjimus. Jis bus aprūpintas aukštos raiškos kameromis, radarais, spektrometrais ir magnetometru, skirtais paviršiaus bei jo sudėties analizei.

Dalis orbiterio įrangos sukurta bendradarbiaujant su kitomis šalimis. Tarp jų – Egipto ir Bahreino agentūrų hiperspektrinė sistema bei Tailando mokslininkų sukurti kosminių orų stebėjimo jutikliai.

Kitas svarbus misijos elementas – nusileidimo modulis, kuris ant Mėnulio paviršiaus pristatys mėnuleigį ir vadinamąjį „hopperį“. Pats nusileidimo aparatas taip pat turės kamerų, seismografą ir nedidelį teleskopą astronominiams stebėjimams.

Šis teleskopas yra bendras Honkongo universiteto ir Tarptautinės Mėnulio observatorijos asociacijos projektas. Mokslininkai tikisi, kad stebėjimai iš Mėnulio paviršiaus leis pažvelgti į Visatą be Žemės atmosferos ir elektromagnetinio triukšmo.

Judriausia misijos dalis bus kompaktiškas mėnuleigis, aprūpintas kameromis, radaru požeminei struktūrai tirti, spektrometru ir magnetometru. Jis taip pat galės vietoje analizuoti lakiąsias medžiagas ir izotopus.

Papildomai bus naudojamas mažas šokinėjantis zondas, skirtas pasiekti itin sunkiai prieinamas vietas, pavyzdžiui, gilius ir nuolat šešėlyje esančius kraterius. Šis aparatas bus svarbus ieškant vandens molekulių ir vandenilio izotopų.

„Chang’e 7“ misija yra tik vienas etapas didesniame Kinijos plane kurti nuolatinę Mėnulio bazę pietų ašigalio regione. Šis projektas numatomas kaip tarptautinis, o viena iš galimų partnerysčių – bendradarbiavimas su Rusija, kuri planuoja prisidėti branduolinės energijos sprendimais.

Tokios bazės statyba greičiausiai neprasidės anksčiau nei kitame dešimtmetyje. Kol kas Kinija dar nėra nutupdžiusi žmonių Mėnulyje, tačiau pilotuojama misija jau ruošiama ir planuojama įgyvendinti dar šį dešimtmetį.

Šiuo metu Kinija testuoja pilotuojamos misijos nusileidimo modulį „Lanyue“ ir siekia neatsilikti nuo NASA planų. JAV ketina grąžinti astronautus į Mėnulį per „Artemis 3“ misiją, kuri šiuo metu numatyta 2027 metams, nors šis terminas vis dažniau laikomas optimistiniu.

Lygiagrečiai Kinija ruošia ir misiją „Chang’e 8“, kurios metu bus bandomos robotinės technologijos ir Mėnulio regolito panaudojimas kaip statybinė medžiaga. Tai dar vienas svarbus žingsnis link realios, o nebe fantastinės nuolatinės žmogaus veiklos Mėnulyje.