Prisijunkite
Kalėdų Senelis – figūra, kuri kiekvieną žiemą sukelia šypsenas milijonams vaikų visame pasaulyje – turi sudėtingą ir intriguojančią kilmę. Nors mes jį įsivaizduojame gyvenantį amžinoje sniego ir ledo karalystėje, tikroji istorija atskleidžia daug įdomių faktų apie jo pradžią, populiarėjimą ir miestus, kurie šiandien pretenduoja būti „tikraisiais“ Kalėdų Senelio namais.
Tikras Kalėdų Senelis iš tiesų niekada negyveno Šiaurės ašigalyje. Jis yra pagrįstas istorine asmenybe – IV a. vyskupu Šv. Mikaloju iš Myros, dabartinės Turkijos teritorijoje. Gimusio turtingoje šeimoje, Mikalojaus širdis labiausiai džiaugdavosi dovanojimu. Pasakojama, kad jis vienai vargingai šeimai įmetė tris maišus aukso, o jo gerumas ir dosnumas pasklido plačiai po pasaulį. Jūrų keliautojai nešė jo istoriją toli, taip vyskupas tapo vienu žinomiausių krikščionybės šventųjų.
Mirusio Mikalojaus palaikai išliko Myroje (dab. Demre), tapdami piligrimų traukos objektu. Tačiau XI a. palaikai buvo pavogti ir perkelti į Italijos Bari miestą, kuris nuo tada tapo svarbiu piligrimystės centru. Venecija taip pat teigia turinti dalį šventojo kaulų, esą išsivežtų Kryžiaus žygių laikais. Šie miestai iki šiol pritraukia šventojo gerbėjus.
Kalėdų Senelio raudona apranga ir dovanojimo tradicijos tiesiogiai remiasi Šv. Mikalojaus įvaizdžiu, tačiau jo „šalčio namai“ – kūrybinė naujovė. Amerikos karikatūristas Tomas Nastas 1866 m. žurnale „Harper’s Weekly“ pirmą kartą pavaizdavo Kalėdų Senelį su dirbtuvėmis Šiaurės ašigalyje. Pats piešinys su užrašu „Santaclaussville, N.P.“ (North Pole) tapo moderniojo Senelio įvaizdžio standartu.
Prieš Tomą Nastą, Senelis neturėjo konkrečios gyvenamosios vietos, nors jau XIX a. pradžioje jis buvo siejamas su elniais ir šaltomis vietovėmis. Toks pasirinkimas ne tik įtvirtino legendą, bet ir sukūrė nepasiekiamo, beveik mitinio pasaulio įspūdį: tikrieji Šiaurės ašigalio tyrinėtojai į jį atvyko tik po kelių dešimtmečių, o pats regionas yra tik plūduriuojantis Arkties vandenynas, kur daug mėnesių vyrauja totali tamsoje.
Tikrasis „Šiaurės ašigalis“ Amerikoje atsirado atsitiktinai. 1944 m. Bonas ir Bernicė Davisai įsigijo 160 akrų žemės netoli Fairbanks, Alaskoje, ieškodami vietos homesteadui. Vietovė, nors ir atšiauri, pasižymėjo nuolat vėsesniu nei aplinkinė teritorija oru. Kol Daviso šeima svarstė pavadinimus, atsirado idėja – pavadinti vietovę „North Pole“, pritraukiant žaislų gamintojus ir turistus.
Po kelių metų verslininkai Con'as ir Nelė Milleriai įkūrė prekybos punktą netoli Daviso apylinkių, dėvėdami Kalėdų Senelio kostiumą, kad pritrauktų vietinius vaikus. 1952 m. atidaryta Santa Claus House pradėjo keistis: iš paprastos parduotuvės tapo Kalėdų tematikos turizmo centru, kur dabar dirba apie 50 darbuotojų ir kasmet apsilanko daugiau nei 100 000 lankytojų. Netgi po Richardson Highway nukreipimo 1972 m., parduotuvė išliko pagrindiniu miesto objektu, o Millers šeima buvo įtraukta į Tarptautinę Kalėdų Senelio šlovės salę.
Amerikoje Kalėdų Senelio legenda pritraukė turistus ir kitose vietose. 1946 m. atidarytas Santa Claus Land Indianos valstijoje – pirmasis Kalėdų tema paremtas pramogų parkas, vėliau tapęs Holiday World, kasmet pritraukiančiu daugiau nei milijoną lankytojų.
Rovaniemi, Laplandijoje, Suomijoje, taip pat tapo oficialiu Senelio miesteliu. Nuo 1927 m. Laplandijos kalnai Korvatunturi buvo laikomi Senelio slėptuve, o po Antrojo pasaulinio karo Rovaniemi buvo rekonstruotas ir 1950 m. įkurtas Santa Claus Village, kuris dabar kasmet pritraukia apie 500 000 lankytojų. Teigiama, kad Rovaniemi – tai vienintelė vieta pasaulyje, kur galima sutikti Kalėdų Senelį ištisus metus.
Šiaurės ašigalis – realus ar simbolinis – tapo pasauline preke. Nuo Alaskos iki Laplandijos, miestai, prisijungdami prie Kalėdų Senelio legendos, kuria ekonominę naudą ir kultūrinę patirtį. Paul Brown iš Santa Claus House Alaskoje teigia: „Mes saugome Kalėdų magiją ir leidžiame vaikams ją patirti tiek, kiek jie gali. Kaip Senelis įkūnija džiaugsmą ir gerumą, mes esame vienas iš šio džiaugsmo įsikūnijimų.“
Nepaisant to, kad legenda apima daugybę vietovių, viena aišku: Kalėdų Senelio namai – tai ne tik geografija, bet ir fantazija, kurios šilumą jaučia kiekvienas, tikintis stebuklais. Miestai, kurie prisijungia prie šios istorijos, tapo vietomis, kur mitas susitinka su tikrove, o magija – su realia turizmo ir bendruomenės patirtimi.
Rūta
Žurnalistė
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.