Kremlius nusitaikė į maisto magnatą: Australijoje gyvenantis milijardierius tapo didžiuoju Kremliaus priešu

Verslininkas kaltinamas parama Ukrainai bei pelno išvežimu į užsienį be leidimo. Pranešama, kad kai kurie įmonės turtai jau įšaldyti, o byla teismą pasieks dar šį mėnesį. Štengeliovo sukurta maisto imperija, kurios vertė siekia apie 500 mlrd. rublių (apie 5,1 mlrd. eurų), šiuo metu tapo Kremliaus taikiniu. 

Pats verslininkas gyvena Australijoje jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau tai jam nepadeda išvengti Maskvos spaudimo – prokuratūra teigia, kad jis viešai išreiškė palaikymą Ukrainai, o jo artimieji neva prisidėjo prie Kijevo gynybos pastangų.

Vienas turtingiausių Rusijos verslininkų atsidūrė valdžios nemalonėje

Denisas Štengeliovas (54) – vienas turtingiausių Rusijos verslininkų, kurio turtas, pasak „Bloomberg“, viršija 2,2 mlrd. eurų. Jis įkūrė maisto produktų bendrovę KDV dar 1990 metais Sibire ir ilgainiui išaugino ją į užkandžių gamybos gigantą. KDV siūlo sausainius, šokoladą, kramtomąją gumą, vaflius ir kitus gaminius, kuriuos rasime kone kiekvienoje Rusijos parduotuvėje.

Tačiau šiuo metu Štengeliovas nebegali jaustis saugus. Kremliaus prokurorai jį kaltina ne tik pelno išvežimu iš šalies, bet ir tariama politiniu nelojalumu. Remiantis Rusijos žiniasklaidos pranešimais, verslininkas esą viename 2022 metų interviu Nyderlandų spaudai išreiškė apgailestavimą dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.

Prokurorai taip pat teigia, kad jo tėvas, gyvenantis Ukrainos Zaporižios srityje, prisidėjo prie šalies gynybos fondo bei įkūrė savanorių karinį dalinį. Šie kaltinimai iškelti nepaisant to, kad Štengeliovo įmonė pastaraisiais metais investavo šimtus milijonų eurų į gamyklas bei darbo vietas Rusijoje.

KDV: įmonė veikia kaip įprasta, moka mokesčius ir kuria darbo vietas

Nepaisant teisinio spaudimo, KDV atstovai skelbia, kad įmonė ir toliau veikia įprastai. Pasak oficialaus pranešimo, per pastaruosius trejus metus bendrovė sumokėjo daugiau nei 140 mln. eurų mokesčių bei aktyviai investavo į Rusijos ekonomiką.

„Mūsų komanda nuoširdžiai tikisi sąžiningo ir subalansuoto sprendimo šioje situacijoje“, – teigiama KDV pranešime spaudai.

Vis dėlto šios viltys gali būti naivios. Teisininkų kontora „Nektorov, Saveliev & Partners“, įsikūrusi Maskvoje, apskaičiavo, kad nuo 2022 metų Rusijos valdžia konfiskavo turto už maždaug 40 mlrd. eurų, o konfiskuotų aktyvų vertė per pastaruosius metus patrigubėjo. Tai rodo tendenciją, kurią daugelis analitikų įvardija kaip valstybės bandymą atgauti ekonominę kontrolę per jėgą.

Politinės paramos kaina – verslo imperijos praradimas?

Štengeliovo situacija iliustruoja platesnį procesą, vykstantį Rusijoje – verslininkai, kurie bet kokiu būdu išreiškia nepritarimą oficialiai Kremliaus pozicijai, rizikuoja ne tik savo reputacija, bet ir turto netekimu. Net jeigu palaikymas buvo išreikštas užsienyje ar privačiame interviu, to gali pakakti, kad valstybinės institucijos pradėtų tyrimą.

Rusijos valdžia aiškiai rodo, kad „neteisinga“ nuomonė gali kainuoti milijardus. Ypač tada, kai šiuo metu šalyje stiprėja ekonominis spaudimas dėl Vakarų sankcijų ir reikalingas papildomas biudžeto šaltinis. O turtingi verslininkai, gyvenantys užsienyje, tampa patogiais taikiniais.

Įdomu tai, kad Štengeliovas – ne vienintelis verslininkas, kurio turtui pastaruoju metu iškilo grėsmė. Vis dažniau pasigirsta apie panašius atvejus, kai sėkmingi verslai yra nacionalizuojami arba perduodami valstybės naudai dėl tariamos antivalstybinės veiklos. Tai kelia klausimų dėl privataus turto apsaugos principų Rusijoje.

Perspektyvos: dar vienas signalas verslui – laikykitės linijos arba mokėkite kainą

Ekspertai pažymi, kad tokie procesai kaip Štengeliovo atvejis siunčia aiškų signalą tiek likusiems Rusijos oligarchams, tiek tarptautiniams investuotojams, bet koks nuokrypis nuo oficialios Kremliaus linijos gali būti skaudžiai nubaustas.

Nors KDV ir toliau bando išlaikyti poziciją, jog veikia kaip įprasta, daugelis analitikų prognozuoja, kad net ir nedidelis teismo sprendimas dėl laikino turto įšaldymo gali būti pirmasis žingsnis į visišką įmonės perėmimą valstybės naudai. O tai reikštų dar vieną ženklą, kad Rusijoje verslas egzistuoja tik tol, kol jis politiškai patogus.

Štengeliovo istorija, panašu, taps testu, kiek ilgai privatus verslas gali priešintis vis didėjančiam autoritariniam spaudimui. Tuo tarpu Vakarai stebi, ar tai taps dar vienu įrodymu, kad ekonominės laisvės šioje šalyje sparčiai nyksta.