Kremlius vėl traukia senovinę karinę techniką, dar vienas desperatiškas bandymas užkamšyti fronto spragas

Tai stebina daugelį analitikų, nes šie tankai buvo sukurti dar šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir jau seniai laikomi pasenusiais karo lauko sąlygomis. „T62“ pirmąją modernizaciją išgyveno aštuntajame dešimtmetyje, kai buvo sumontuoti galingesni varikliai, pagerintos ugnies valdymo sistemos bei pridėtos papildomos apsaugos priemonės. 

Dabar Rusijos gynybos pramonė dar kartą siekia prailginti šių tankų naudojimo laiką. Pasak turimų duomenų, į frontą jau buvo pristatyta per 300 atnaujintų „T62“ vienetų, tačiau tai vis dar per mažai. Nepriklausomi analitikai fiksuoja, kad nuo invazijos pradžios Rusija prarado daugiau kaip 4100 tankų įvairių modelių, nuo modernių T90M iki senų konstrukcijų kaip „T62“.

Netinkami šiuolaikiniam karui

Kariniai ekspertai vieningai pabrėžia, jog „T62“ neatitinka šiuolaikinės šarvuotos technikos reikalavimų. Dabartiniuose mūšiuose itin svarbūs modernūs ginklų valdymo kompleksai ir stipri apsauga, o šio modelio tankams to trūksta. 

Dėl šios priežasties jie dažniausiai naudojami kaip ugnies parama prieš lengvuosius transporterius, įtvirtinimus ar pėstininkus, kartais net atlieka stacionarios artilerijos vaidmenį. Tai reiškia, kad nors šie seni tankai nepajėgūs kovoti su vakarietiškais „Leopard“ ar „Abrams“ modeliais, jų masinis naudojimas vis tiek leidžia Rusijai palaikyti spaudimą keliuose fronto ruožuose. 

Toks žingsnis dar kartą parodo, kokioje sudėtingoje padėtyje yra Rusijos gynybos pramonė, nes moderni įranga prarandama greičiau nei spėjama ją pagaminti ar pakeisti.

„T62“ istorija

„T62“ yra antrosios kartos sovietinis pagrindinis kovos tankas, sukurtas kaip „T54“ ir „T55“ įpėdinis. Jo kūrimo darbai pradėti penktajame dešimtmetyje, o oficialiai į tarnybą jis priimtas 1962 metais. 

Pirmą kartą kovinėse sąlygose „T62“ pasirodė 1969 metais pasienio incidente tarp Sovietų Sąjungos ir Kinijos prie Usurio upės. Tuo metu ši iki tol slapta laikyta mašina pirmą kartą atsidūrė užsienio specialistų akiratyje.

Vis dėlto gamyba neužtruko ilgai, tai ji baigta 1975 metais. Pagrindinė priežastis buvo išryškėjusios konstrukcinės problemos. Palyginti su vakarietiškais tankais, „T62“ turėjo silpnesnę patranką su maža šaudymo sparta, be to, įgulos nariai skundėsi nepakankama variklio galia, dėl kurios mobilumas buvo ribotas.

Techninės savybės

Pagrindinės „T62M“ versijos charakteristikos: ekipažą sudaro keturi žmonės, tai vadas, taikytojas, užtaisytojas ir vairuotojas. Kovinė masė siekia kiek daugiau nei 41 toną, o ilgis viršija 9 metrus. Tanko pagrindinė ginkluotė yra 115 milimetrų kalibro patranka, papildomai įmontuoti kulkosvaidžiai 12,7 mm ir 7,62 mm. 

Jį varo 620 arklio galių turintis dyzelinis variklis, leidžiantis pasiekti iki 45 kilometrų per valandą greitį ir įveikti maždaug 450 kilometrų atstumą be papildomo kuro. 

Šiuolaikinio karo sąlygomis „T62“ tankai yra aiškiai pasenę ir negali konkuruoti su modernia vakarietiška šarvuota technika. Tačiau jų naudojimas rodo, kad Rusija desperatiškai ieško būdų kompensuoti patirtus nuostolius. 

Nors šie seni modeliai nebesuteikia didelės kovinės galios, jų masinis tiekimas leidžia bent iš dalies užpildyti spragas fronte ir išlaikyti kariuomenės veiksmingumą. Tai kartu atskleidžia, kad Rusijos karinė pramonė susiduria su rimtais iššūkiais, kurių sprendimas tampa vis sunkesnis, nes karas užsitęsė daug ilgiau nei tikėtasi.