Lenkija nebuvo atsitiktinis taikinys: pigios technologijos, bet milžiniškas pavojus, kas už to slypi?

Tai kelia rimtą įtarimą, jog Lenkija nuo pat pradžių galėjo būti tikrasis jų taikinys. Radiniai patvirtino, kad tai buvo naujo tipo Rusijos bepiločiai aparatai, vadinami „Gerberomis“. 

Jie nebūtinai ginkluoti, tačiau gali padaryti didelę žalą kaip pigūs masalo tipo dronai, nukreipiantys priešlėktuvinę gynybą nuo tikrųjų atakų. Kyla klausimas, kaip šie dronai, turintys ribotą veikimo nuotolį, galėjo pasiekti Lenkijos gilumą. Atsakymų ieško tiek ekspertai, tiek kariškiai.

Gerberų ypatybės

„Gerberos“ yra palyginti paprastos konstrukcijos, tai gaminami iš faneros ir medienos, todėl jų gamyba yra pigi. Jų pagrindinė funkcija yra klaidinti priešą, priversdama priešlėktuvinę gynybą nukreipti resursus į antraeilius taikinius.

Šių dronų nuotolis paprastai siekia apie 600 kilometrų, tad teoriškai jie neturėtų galėti pasiekti kai kurių vietovių Lenkijoje, jei būtų paleisti iš Rusijos ar okupuotų Ukrainos teritorijų. 

Dėl šios priežasties buvo iškelta versija, kad jie galėjo būti paleisti iš Baltarusijos, kuri nuo 2022 metų karo pradžios dažnai buvo laikoma Rusijos kariuomenės placdarmu. Kai kurie komentatoriai net spėjo, jog tai galėtų būti Ukrainos provokacija, tačiau šią teoriją paneigia detalios nuotraukos ir atliktos analizės.

Modifikacijos, išplečiančios galimybes

Nuotraukose matomi įdomūs pakeitimai, tai dalis „Gerberių“ buvo aprūpinti papildomais, improvizuotais degalų bakais. Tai galėjo reikšmingai padidinti jų nuotolį ir leisti pasiekti Lenkijos teritoriją.

Atsargos pulkininkas Maciejus Korovajus teigė, kad tokie pakeitimai galėjo prailginti jų skrydžio atstumą iki 750 kilometrų. Tuo tarpu kitas ekspertas, kapitonas atsargoje M. Lisovskis, mano, jog papildomi bakai galėjo padidinti nuotolį net iki 900 kilometrų.

Dar daugiau abejonių sukėlė vienas dronas, rastas netoli Liublino, Bychavkos Trečiosios vietovėje. Pasak Lisovskio, šis modelis priminė pažangesnę versiją, sukurtą siekiant prilygti ginkluotiems „Gerań/Shahed“ dronams, galintiems įveikti net iki 2 000 kilometrų.

Tikslas ne Ukraina, o NATO reakcija

Analitikai mano, kad dronų praskridimas per Lenkiją turėjo ne vieną tikslą. Pirmiausia, tai patikrinti, kaip veikia šalies oro gynyba, kokios yra procedūros, kaip greitai reaguoja visuomenė bei NATO partneriai. Tokia taktika naudojama tam, kad priešas iš anksto įvertintų galimas spragas ar reakcijos laiką.

Ekspertai taip pat pažymi, kad „Gerberių“ paleidimas nėra skirtas vien tik smogti, jų misija dažniausiai būna nukreipta į dėmesio atitraukimą nuo tikrųjų puolimų. Šiuo atveju galima manyti, kad Lenkijos oro erdvės pažeidimas buvo testas, turėjęs parodyti, kaip veikia rytinio NATO sparno gynyba.

Pasirodymas nebuvo atsitiktinis

„Gerberių“ dronai, kritę Lenkijos teritorijoje, parodė, kad Rusija taiko ne tik standartinius metodus, bet ir eksperimentuoja su modifikacijomis, leidžiančiomis pasiekti naujus taikinius. Papildomi degalų bakai ar pažangesnės versijos suteikė jiems kur kas didesnį nuotolį, nei manyta iki šiol.

Nors dar neaišku, ar šie dronai turėjo tiesiogiai smogti, ar tik atlikti testą, vienas faktas akivaizdus, jų pasirodymas virš NATO teritorijos nebuvo atsitiktinis. Tai aiškus signalas, kad Aljanso rytinė siena lieka pirmoje grėsmių linijoje ir privalo būti budriai saugoma.