Lenkijoje slypi paslaptingas požeminis miestas iš druskos: pamatyk, kas ten slepiama

Po pietų Lenkijos žeme šimtmečius egzistavo milžiniška druskos požemio sistema, kuri laikui bėgant virto įspūdingu turistiniu kompleksu. Buvusi pramoninė kasykla Veličkoje slepia daugiau nei 245 kilometrus tunelių ir saugo druskos gavybos istoriją, prasidėjusią dar neolite.

Velička turi senas druskos tradicijas. Prieš milijonus metų teritoriją ties Karpatų pakraščiu dengė jūra. Jai išdžiūvus, uolienose liko didžiuliai druskos klodai. Archeologai netoli miesto aptiko pirmuosius druskos gavybos pėdsakus – tai neolitiniai įrankiai, kuriais žmonės virindavo sūrymą iš natūralių šaltinių, gaudami druską maistui ir konservavimui.

XI–XII amžiuje sūrių šaltinių ėmė nykti, todėl vietos gyventojai buvo priversti pereiti prie gręžinių, o vėliau – prie plataus masto kasimo darbų. Nuo XIII amžiaus čia veikė viena seniausių druskos kasyklų Europoje, kurioje druska buvo kasama iki pat 1996 metų. Tuo metu kompleksas jau buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir pripažintas oficialiu Lenkijos istoriniu paminklu.

Šiandien druskos kasykla paversta turistams atviru požeminiu pasauliu su koplyčiomis, muziejais ir gausybe skulptūrų, iškaltų tiesiog druskos sienose. Požeminiai koridoriai driekiasi per devynis lygius ir siekia iki 327 metrų gylį.

Viena garsiausių vietų – Šventosios Kingos koplyčia, įrengta daugiau nei 100 metrų gylyje. Tai požeminis druskos „katedros“ tipo maldos namų kompleksas, sukurtas pačių kalnakasių. Čia galima išvysti druskos bareljefus, šviestuvus ir skulptūras, tarp jų – popiežiaus Jono Pauliaus II statulą ir tikslų Leonardo da Vinčio „Paskutinės vakarienės“ atvaizdo reljefą.

Per skirtingus istorijos laikotarpius į Veličkos kasyklą užsukdavo daugybė žymių Europos veikėjų, tarp jų – Johannas Wolfgangas von Goethe, Aleksandras fon Humboltas ir Mikalojus Kopernikas.

Šiandien kiekvienas norintis gali nusileisti į požemines galerijas – bilietas kainuoja apie 143 zlotus (maždaug 40 JAV dolerių) – ir savo akimis pamatyti vieną žymiausių druskos požemių pasaulyje.

Be to, mokslininkai neseniai atkreipė dėmesį į senovinį egiptietišką papirusą, kuriame minimi milžiniško ūgio žmonės. Šie pasakojimai lyginami su biblinių milžinų legendomis, o diskusijos dėl tokios informacijos patikimumo mokslo bendruomenėje vis dar tęsiasi.