Naujojoje Zelandijoje atrastas urvas slėpė paslaptį milijoną metų: tai, kas viduje, stulbina

Naujosios Zelandijos Šiaurės saloje, tyrinėdami urvą, pavadintą Moa Eggshell Cave, paleontologai aptiko itin vertingą radinį – paukščių ir varliagyvių liekanas, kurių amžius siekia nuo 1 iki 1,5 milijono metų. Tarp jų nustatyta 12 išnykusių paukščių rūšių ir keturios iki šiol mokslui nežinomos varlių rūšys.

Pasak Flinderso universiteto paleontologo Trevoro Worthy, šie radiniai rodo, kad senieji Naujosios Zelandijos miškai buvo gerokai turtingesni gyvūnija, nei manyta iki šiol. Dalis šių rūšių išnyko dar prieš atsirandant žmonėms – maždaug prieš milijoną metų – greičiausiai dėl stiprių vulkaninių išsiveržimų ir staigių klimato pokyčių.

Vienas svarbiausių atradimų – nauja papūgos rūšis Strigops insulaborealis, senovinis šiandien žinomos nelakiosios kakapo papūgos giminaitis. Skirtingai nei šiuolaikinis kakapo, turintis itin stiprias kojas laipiojimui ir visiškai praradęs skraidymo gebėjimą, jo protėvis turėjo gerokai silpnesnes galūnes. Tai gali reikšti kitokį gyvenimo būdą – galbūt net ir gebėjimą skraidyti. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šiai hipotezei patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai.

Toje pačioje oloje aptiktas ir išnykęs retašakės takahės giminaitis. Takahė – tai retas, neskraidantis paukštis, kuris ir šiandien yra ant išnykimo ribos ir saugomas gamtosaugininkų. Be to, rasta iki šiol nežinoma balandžio rūšis, artima Australijoje paplitusiems bronziniams balandžiams.

Kenterberio muziejaus vyriausiasis kuratorius Paulas Scofieldas šį radinį pavadino ne tiesiog „prarastu skyriumi“, bet „visu dingusiu tomu“ Naujosios Zelandijos gamtos istorijoje. Jo teigimu, urvas atskleidžia ištisą iki šiol nežinotą pasaulį, kuriame gyveno daugybė dabar jau išnykusių rūšių, ir leidžia geriau suprasti, kaip per milijonus metų keitėsi salų ekosistemos.

Mokslininkai tikisi, kad tolesnė Moa Eggshell Cave tyrimų analizė leis dar tiksliau atkurti senųjų miškų ekosistemų vaizdą, nustatyti išnykimo bangas sukėlusius veiksnius ir geriau suprasti, kaip dabartines rūšis veikia sparčiai besikeičiantis klimatas.

Primintina, kad panašūs atradimai fiksuojami ir kitur pasaulyje. Pavyzdžiui, šiaurinėje Ispanijos dalyje paleontologai aptiko neįprastai mažų dinozaurų Foskeia pelendonum liekanas. Šių dinozaurų kūno ilgis kartu su uodega neviršijo pusės metro, o atsistoję jie siektų suaugusio žmogaus kelio aukštį.