Lenkijos ministras pirmininkas rėžė be užuolankų, pakomentavo beprotišką Kremliaus ataką prieš Ukrainą

Rusijai smogus 805 dronais ir 13 raketų, vienu smūgiu sudeginta Ukrainos vyriausybės centrinė būstinė, buvo nužudyta mažiausiai du žmonės, tarp jų ir mažametis. Tai ne tik fizinis smūgis – tai signalas, kad diplomatija Maskvos atžvilgiu nebeturi vietos. Pasirinkus silpną atsaką, rizikuojama prarasti ilgalaikę taiką ir stabilumą, apie ką Tuskas kalbėjo aiškiai ir kategoriškai.

Toks išpuolis ne tik fiziniu, bet ir simboliniu požiūriu pakeitė žaidimo taisykles. Jis tvirtai parodo, kad nėra garantijos, jog net svarbiausi objektai, įskaitant civilinius, liks saugūs. Dabar Europos ir Jungtinių Valstijų lyderiams tenka susiimti ir svarstyti, kokiomis sąlygomis galima Kalbėtis su agresoriumi, o kada jau reikia gintis.

Smūgis, kuris palietė ne tik Kijevą

Ši naktis tapo kruviniausia Rusijos oro puolimo istorijoje prieš Ukrainą – į šalį paleista beveik tūkstantis bepiločių ir raketų. Kai kurios jų nugriovė Kijevo vyriausybės būstinės viršutinius aukštus, o kitos nusiaubė Sumų, Černigovo, Zaporožės, Kryvyj Rio ir Odesos regionus. Toks veiksmų mastas rodo Kremliaus nusiteikimą tęsti mūšį net tada, kai kaina tampa neadekvačiai didelė.

Siaubingos scenos Kijeve – daugiabučiuose kruopščiai gesinti gaisrai, gyventojai bėgantys per gatves su antklodėmis – atspindi, kokia trapioje situacijoje atsidūrė civilių apsauga. Vyriausybės būstinėje ir žaliojoje sferoje, kur realūs sprendimai priimami, nesugebėjimas apsaugoti žmones ir institucijas kelia klausimų dėl teisės viršenybės, atsakomybės ir politinio reagavimo.

Kada diplomatija tampa silpnybe?

The Russian attack on Kyiv’s government buildings shows again that the continued delaying a strong reaction against Putin and the attempts to appease him makes no sense. The US and Europe must together force Russia to accept an immediate ceasefire. We have all the instruments.

— Donald Tusk (@donaldtusk) September 7, 2025

Ministras pirmininkas D. Tuskas socialinėje erdvėje tiesiai įvardijo problemą: „Delsti atsakyti ir bandyti malšinti Putiną – neturi prasmės“. Ir tai teisingas atspindys realybės, kurioje silpnumas interpretuojamas kaip kvietimas agresijai, o per ilgas delsimasis tik kursto smurtą, nešdama pražūtį.

Jo žinutė aiški – esame pasirengę reikalauti vienareikšmiško taikos, tačiau taika – ji turi būti pagrįsta sąžininga diplomatija, ne padrika pagarba. „JAV ir Europa turi susijungti, kad priverstų Rusiją priimti nedelsiant galiojantį paliaubas. Įrankius tam turime,“ – rašė lenkų premjeras.

Ar kambarys kompromisui vis dar egzistuoja?

Daugelio analitikų galvose jau seniai kyla klausimas, ar dar įmanoma vesti taiką su šiuo agresoriumi. Situacija dar labiau komplikavosi, kai JAV lyderis Donaldas Trumpas po susitikimo su Putinu užsiminė, kad naujos sankcijos neplanuojamos. Toks atvirumas dėl mažesnių sankcijų tik sustiprina spaudimą Europos lyderiams – jie turi vienytis ir veikti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apibrėžė šį smūgį ne tik kaip atsitiktinį karinio konflikto išprovokavimą – bet kaip nusikaltimą. Demokratinio pasaulio iššūkis – pasiūlyti ne tik simbolinį, bet patikimą atsaką. Tuskas tuo pasirinko būti pirmajame fronte, kur sprendimai lemia likimą.