Maža Europos šalis rado sprendimą, kuris gali apsaugoti Ukrainą nuo elektros krizės

Šis projektas ypač aktualus Ukrainai, kurios energetikos infrastruktūra nuolat patiria masinių apšaudymų žalą. Estijos patirtis rodo, kaip modernios technologijos gali padėti išvengti plataus masto elektros tiekimo nutrūkimų.

Europai spartėjant perėjimui prie atsinaujinančios, žaliosios energijos, Estija žengė istorinį žingsnį. Šis sprendimas ne tik stiprina nacionalinį saugumą, bet ir gali tapti veiksmų planu karo niokojamai Ukrainos energetikos sistemai.

Estijos mieste Kijzoje oficialiai atidarytas didžiausias žemyninėje Europoje akumuliatorių parkas. Jo pagrindinis tikslas – stabilizuoti elektros tinklą ir sumažinti staigius kainų svyravimus rinkoje.

Akumuliatorių parką sudaro 54 dideli konteineriai su ličio jonų baterijomis. Bendra sistemos galia siekia 100 megavatų, o tai leidžia vienu metu aprūpinti elektra apie 90 tūkstančių namų ūkių.

Projekto vystytojos „Evecon“ vadovas Karlo-Joonatanas Kvellas teigia, kad nuo atsijungimo nuo Rusijos energetikos sistemos Estija pati atsako už tinklo balansą ir dažnį. Tokie akumuliatorių parkai tapo būtina stabilios sistemos dalimi.

Pasak Estijos energetikos ir aplinkos ministro Andreso Sutto, didelės talpos baterijos padeda sušvelninti elektros kainų pikus. Tai leidžia kainas padaryti labiau prognozuojamas tiek vartotojams, tiek investuotojams.

Kijzos projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su Prancūzijos partneriais. Jis tapo didžiausia privačia investicija Estijos energetikos sektoriaus istorijoje.

Iki metų pabaigos planuojama atidaryti dar vieną tokio paties tipo akumuliatorių parką Arukülos mieste. Bendra abiejų projektų vertė siekia apie 170 milijonų eurų.

Ukraina šiuo metu turi vieną didžiausių elektros tinklų Europoje, tačiau kartu jis yra ir vienas labiausiai apgadintų. Dėl nuolatinių atakų energetikos sistema tampa itin pažeidžiama.

Ekspertai pabrėžia, kad dideli akumuliatorių parkai galėtų tapti Ukrainos energetikos ateities pagrindu. Vietoje vienos didelės elektrinės dešimtys mažesnių objektų sukurtų lankstesnę ir atsparesnę sistemą.

Decentralizuota struktūra leistų išvengti situacijų, kai vienas smūgis paralyžiuoja ištisą regioną. Net ir pažeidus dalį infrastruktūros, energijos tiekimas galėtų būti palaikomas.

Akumuliatoriai reaguoja į dažnio svyravimus per milisekundes. Tai ypač svarbu po raketinių smūgių, kai būtina greitai stabilizuoti sistemą ir užtikrinti elektros tiekimo tęstinumą.

Ukraina taip pat planuoja plėsti vėjo ir saulės elektrinių tinklą. Be didelės talpos energijos kaupimo sistemų toks perėjimas galėtų sukelti papildomų tinklo svyravimų.

Vasario 3-osios naktį Rusija surengė masinę ataką Ukrainoje, panaudodama dešimtis raketų ir šimtus smogiamųjų dronų. Tarp taikinių buvo ir energetikos objektai sostinėje Kyjive.

Preliminariais duomenimis, stipriai apgadinta Darnycos šiluminė elektrinė, aprūpinusi gyventojus šiluma. Šis incidentas dar kartą parodė, kokia svarbi yra energetikos sistemos decentralizacija.

Tokie sprendimai kaip Estijoje jau veikiantys akumuliatorių parkai galėtų užtikrinti, kad net ir po sunkių apšaudymų miestai neliktų be elektros. Tai tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu sprendimu ateičiai.