Milijonų vertas tunelis po kalnais: įspūdingame Norvegijos tunelyje paslėptas neįtikėtinas saulėtekis

Tunelis vadinamas „Lardal“ ir jungia Aurlandą su Lardalu vakarinėje šalies dalyje. Jis atidarytas 2000 metais ir tapo tikru regiono susisiekimo lūžiu. Dabar kelionė šia kryptimi mažiau priklauso nuo oro ir sezono kaprizų.

Šio projekto tikslas buvo ne tik įveikti kalnų reljefą, bet ir pagerinti viso maršruto patogumą. Tunelis sutrumpino kelią tarp didžiųjų miestų maždaug 40 kilometrų. Kelionė tapo sklandesnė, nes nebereikia naudotis keltais ar važiuoti sudėtingais serpentinais.

Tunelio mastas ir statyba

„Lardal“ tunelis laikomas vienu didžiausių Europos inžinerinių iššūkių dvidešimto amžiaus pabaigoje. Statybos vyko nuo 1995 iki 2000 metų, o darbams prireikė penkerių intensyvių metų. Per kasimą išgauta apie 2,5 mln. kubinių metrų uolienų, kas rodo milžinišką projekto apimtį.

Investicija kainavo 1,082 mlrd. Norvegijos kronų, o tai dabartiniais skaičiavimais siekia šimtus milijonų eurų. Tunelis leidžia važiuoti iki 80 kilometrų per valandą greičiu, todėl visą atstumą įveikti trunka apie 18 minučių. Tai aiškiai parodo, kaip infrastruktūra gali pakeisti kasdienius atstumus šalyje su sudėtinga geografija.

Saugumas ir vairuotojų komfortas

Kad ilga kelionė po žeme nevargintų, tunelis suskirstytas į keturias dalis. Tarp jų įrengtos trys didelės ertmės, apšviestos mėlyna ir geltona šviesa, primenančia saulėtekį. Tokie vizualiniai pertrūkiai padeda pailsinti akis ir sumažina monotonijos riziką.

Saugumo priemonės čia itin išplėtotos, nes eismas vyksta dviem kryptimis. Kas 250 metrų įrengti pagalbos telefonai, kas 125 metrus gesintuvai, o kas 500 metrų avarinės nišos. Tunelyje taip pat yra 15 sustojimo aikštelių sunkiasvorėms transporto priemonėms ir nuolatinė vaizdo stebėsena.

Vėdinimas ir atnaujinimas

Toks ilgas tunelis reikalauja pažangios oro kokybės priežiūros sistemos. „Lardal“ buvo pirmasis pasaulyje kelių tunelis, kuriame įrengta vidaus oro valykla. Ji filtruoja kietąsias daleles ir azoto oksidus, o ventiliacijos šachtos užtikrina nuolatinę oro kaitą.

2025 metais pradėtas tunelio modernizavimas, kuris gali trukti iki penkerių metų. Darbai atliekami naktimis, kai tunelis laikinai uždaromas, o dieną eismas paprastai atnaujinamas. Tikslas yra pritaikyti objektą naujausiems Europos saugumo standartams ir išlaikyti jo rekordines galimybes ateičiai.