Ekspertai muša pavojaus varpais: brutali politika gali sugriauti tarptautinę tvarką

Miuncheno saugumo konferencija, laikoma viena svarbiausių pasaulinių geopolitikos diskusijų platformų, šiemet šias tendencijas įvardijo itin aiškiai. Prieš prasidedant kasmetiniam susitikimui paskelbtoje ataskaitoje konstatuojama, kad pasaulis įžengė į pavojingą vadinamosios buldozerinės politikos erą.

Ši sąvoka apibūdina procesą, kai institucijos ir tarptautiniai susitarimai ne tobulinami, o tiesiog griaunami, dažnai neįvertinus ilgalaikių pasekmių. Ataskaitos autoriai įspėja, kad tokia kryptis gali turėti skaudžių padarinių tiek demokratijoms, tiek globaliam saugumui.

Miuncheno konferencijos fonas ir dalyviai

Šių metų Miuncheno saugumo konferencijoje planuoja dalyvauti apie 65 pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovai, beveik 100 užsienio reikalų ir gynybos ministrų, taip pat aukščiausio rango kariuomenės vadai bei politikos formuotojai. Tai rodo, kad susitikimas išlieka vienu svarbiausių forumų, kuriame aptariamos globalios grėsmės ir ateities scenarijai.

Tarp ryškiausių dalyvių minimi JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir naujasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kuris konferencijoje dalyvauja pirmą kartą eidamas šias pareigas. Jų dalyvavimas pabrėžia, kad diskusijų centre bus tiek karas Ukrainoje, tiek platesnės tarptautinės saugumo dilemos.

Ataskaitoje pažymima, kad šių metų konferencijoje daug dėmesio bus skiriama diplomatinių normų silpnėjimui ir ilgus dešimtmečius formuotų aljansų nykimui. Tai signalizuoja apie gilėjančią krizę tarptautinių santykių sistemoje.

Kas yra buldozerinė politika?

Miuncheno saugumo ataskaitoje teigiama, kad viena ryškiausių šios eros apraiškų yra politinis polinkis griauti, o ne reformuoti. Ekspertų vertinimu, dalis politinių lyderių sąmoningai laužo nusistovėjusias taisykles, nes tai leidžia greičiau mobilizuoti rinkėjus ir demonstruoti tariamą ryžtą.

Didelė atsakomybės dalis ataskaitoje priskiriama JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris, anot autorių, tapo ryškiausiu šio reiškinio simboliu. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nėra vien tik vienos valstybės ar vieno politiko problema. Panašios tendencijos pastebimos daugelyje Vakarų šalių.

Vis dažniau tradiciniai politiniai elitai vaizduojami kaip esamos padėties sergėtojai, neva nesugebantys spręsti realių visuomenės problemų. Toks požiūris skatina nepasitikėjimą institucijomis ir atveria kelią destruktyvioms politinėms jėgoms.

Pasekmės Europai ir pasauliui

Ataskaitoje įspėjama, kad valstybės, kurios ir toliau laikosi taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos, vis dažniau priverstos ieškoti alternatyvių bendradarbiavimo formų. Kai kurios šalys pradeda organizuotis nepriklausomai nuo Vašingtono, siekdamos apsaugoti savo interesus ir stabilumą.

Tuo pat metu valstybės, kurios lieka pasyvios ar delsia prisitaikyti prie besikeičiančios realybės, rizikuoja atsidurti didžiųjų geopolitinių galių sprendimų valioje. Tai ypač aktualu mažesnėms šalims, kurių saugumas tiesiogiai priklauso nuo tarptautinių aljansų veikimo.

Ekspertai pabrėžia, kad siekiant išvengti šių grėsmių būtina stiprinti nacionalinius pajėgumus, investuoti į gynybą ir gilinti tarptautinį bendradarbiavimą. Taip pat akcentuojama, jog rinkėjams turi būti aiškiai parodyta, kad apgalvotos reformos gali duoti tvaresnių rezultatų nei emocijomis grįsta griovimo politika.

Kodėl reformos tampa būtinybe?

Miuncheno saugumo konferencijos ataskaita baigiama raginimu grįžti prie atsakingos politikos. Joje teigiama, kad demokratinės sistemos gali išlikti tik tada, jei gebės atsinaujinti, bet kartu išsaugoti pagrindinius principus.

Buldozerinė politika gali atrodyti patraukli trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui ji silpnina institucijas, mažina pasitikėjimą ir didina chaosą. Todėl, anot ekspertų, tik nuoseklus reformų kelias gali tapti atsvara vis labiau įsivyraujančiai destrukcijos kultūrai tarptautinėje politikoje.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.