NATO jau ruošiasi pačiam blogiausiam: laikas parodyti dantis Rusijai, bet ar tam išties pasiruošta?

Informacija grindžiama keturiais NATO pareigūnais, kurie pateikė duomenis anonimiškai. Pasak jų, pagrindinis diskusijų tikslas – padidinti Maskvai kainą už vykdomą hibridinį spaudimą ir suformuoti aiškius veiksmų algoritmus, ypač tuomet, kai pažeidžiama Aljanso oro erdvė. 

Diskusijos vyksta tuo metu, kai pastebimas dažnesnis Rusijos bepiločių ir naikintuvų judėjimas netoli ar virš NATO šalių teritorijų, ypač Baltijos regione.

Didesnio masto pratybos pasienyje su Rusija

Vienas iš siūlomų žingsnių – plataus masto karinių pratybų surengimas šalia Rusijos sienų, ypač mažiau apsaugotuose regionuose. 

Toks veiksmas turėtų siųsti aiškų signalą, kad Aljansas yra pasirengęs greitam ir ryžtingam atsakui, net jei provokacija nėra atvira konvencinė ataka.

Ypač akcentuojama Rytų Europos valstybių siena – nuo Estijos iki Rumunijos. Ten, pasak šaltinių, karinė infrastruktūra dažnai lieka silpnesnė nei Vakarų Europoje, o tai suteikia galimybę agresoriui išbandyti Aljanso ribas.

Taisyklės skiriasi – rizika didėja

Dalis diskusijų NATO viduje šiuo metu sukasi apie skirtingas įsitraukimo taisykles, galiojančias rytiniame flange. Kai kurios šalys reikalauja vizualinio patvirtinimo prieš duodant leidimą atidengti ugnį, tuo tarpu kitos pasikliauja radarų duomenimis arba sprendimais, grindžiamais taikinio kryptimi ir greičiu.

Šis protokolų skirtumas, anot „Financial Times“, kelia realią riziką koordinacijos trūkumui krizės atveju. Todėl NATO šiuo metu siekia suvienodinti reagavimo algoritmus ir pasirengimo lygį visose valstybėse narėse.

Nuomonės išsiskiria – kai kurios šalys ragina veikti ryžtingiau

Ne visi Aljanso nariai vienodai vertina rizikas. Kaip teigė vienas iš pareigūnų, kai kurios sostinės reikalauja agresyvesnio atsako, kuris atgrasytų Rusiją nuo tolesnių pažeidimų. 

Kitos šalys, priešingai, pasisako už atsargumą, atsižvelgdamos į tai, kad provokacijos gali tapti pretekstu atviresniam konfliktui su branduoline valstybe.

Tuo pačiu metu vyksta diskusijos dėl to, kiek apie šiuos sprendimus reikėtų informuoti viešai. Visi keturi šaltiniai sutarė, kad NATO neturi pareigos išsamiai viešinti reagavimo taisyklių pakeitimų ar operatyvinių sprendimų, ypač įtemptu geopolitiniu laikotarpiu.

Įvykiai Estijoje – viena iš katalizatorių

Ši diskusija prasidėjo po įtampos kupino susitikimo Maskvoje, kurio metu Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos ambasadoriai išreiškė nepasitenkinimą dėl trijų Rusijos MiG-31 naikintuvų įsibrovimo į Estijos oro erdvę.

Po derybų delegacijos padarė išvadą, kad šie skrydžiai buvo sąmoningai suplanuoti Rusijos karinės vadovybės, siekiant pademonstruoti spaudimą Baltijos šalims ir patikrinti NATO reagavimo greitį.

Vienas iš Rusijos diplomatų susitikimo metu teigė, kad oro erdvės pažeidimai yra atsakas į Ukrainos smūgius Kryme. Kremlius viešai pareiškė, kad tokie smūgiai būtų neįmanomi be NATO pagalbos, todėl Rusija jau laiko save įtrauktą į konfliktą – ypač su Europos valstybėmis.

Stebimas NATO pozicijų žemėlapis

Europos diplomatai pastebėjo, kad Rusijos atstovai itin kruopščiai fiksavo visus NATO pozicijų nyuansus per pokalbius, o tai, jų nuomone, leidžia manyti, kad informacija renkama aukščiausiam vadovybės lygiui Maskvoje.

Tai – dar vienas ženklas, jog hibridinis konfliktas, kuriame dominuoja provokacijos, žvalgyba ir simbolinės karinės operacijos, tęsiasi. NATO atsidūrė situacijoje, kurioje reikia suderinti atsargumą su ryžtingumu, o tai nėra paprasta, ypač kai kiekvienas sprendimas gali tapti precedentu.

Sprendimas dėl taisyklių pakeitimų ir reagavimo stiprinimo tikėtinas artimiausiomis savaitėmis, tačiau daug kas priklausys nuo politinio sutarimo pačiose NATO šalyse. Viena aišku – rytinis Aljanso flangas lieka karščiausiu tašku Europoje, o provokacijų ciklas, panašu, dar nesibaigė.