Vokietija ruošiasi šaudyti į dronus: priimtas svarbus sprendimas, policijai leista numušti bepiločius orlaivius

Vokietijos vyriausybė trečiadienį patvirtino naują įstatymą, kuris aiškiai suteikia šalies policijai teisę numušti bepiločius orlaivius, pažeidžiančius oro erdvę. Įstatymas dar turi sulaukti parlamento pritarimo, tačiau jau dabar jis žymi esminį pokytį, leidžiantį veikti greitai grėsmės atveju – ypač kai kyla įtarimų dėl galimų išpuolių ar žvalgybinių skrydžių, siejamų su hibridiniu karu.

Kaip nurodoma, policijai bus leidžiama panaudoti įvairias priemones: šaunamuosius ginklus, lazerius ar signalų trikdytuvus, kurie atjungia dronų ryšį su valdymo įrenginiais. Šios priemonės bus taikomos tik tada, kai grėsmė yra laikoma rimta ir tiesiogine.

Reakcija į sutrikimus oro uostuose ir įtampą dėl Rusijos veiksmų

Šis sprendimas priimtas po to, kai praeitą penktadienį Miuncheno oro uostas, antras pagal dydį Vokietijoje, buvo priverstas atšaukti arba nukreipti dešimtis skrydžių dėl bepiločių orlaivių aptikimo šalia kilimo ir tūpimo takų. Dėl incidento daugiau kaip 10 tūkstančių keleivių liko įstrigę oro uoste.

Kancleris Friedrichas Merzas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad tokie incidentai kelia tiesioginę grėsmę šalies saugumui: „To mes netoleruosime. Stipriname federalinės policijos įgaliojimus, kad dronai būtų greičiau aptinkami ir neutralizuojami.“

Merzas taip pat pareiškė įtarimų, kad už savaitgalio skrydžius galėjo būti atsakinga Rusija – esą dronai skriejo žvalgybiniais tikslais, nors nė vienas jų nebuvo ginkluotas.

Vokietija seka kitų Europos valstybių pavyzdžiu

Iki šiol dronų neutralizavimo teisę daugelyje Europos šalių turėjo tik kariuomenė arba specialiosios tarnybos. Dabar prie jų jungiasi ir Vokietijos federalinė policija, sekdama Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Lietuvos ir Rumunijos pavyzdžiu.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas paskelbė, kad šalia naujojo įstatymo bus įsteigtas ir specialus padalinys kovai su bepiločiais. Be to, planuojama glaudžiai bendradarbiauti su Izraelio ir Ukrainos ekspertais, kurie, pasak ministro, jau yra pasiekę pažangą šioje srityje.

Pagal naująją tvarką, policija koncentruosis į žemo aukščio dronus – dažniausiai skraidančius medžių lygyje ir naudojamus miestų ar civilių teritorijų stebėjimui. Tuo metu didesnės galios dronai, potencialiai pavojingesni, būtų perduodami kariuomenei.

Technologinės naujovės: nuo tinklų iki robotų šunų

Rugsėjį Hamburgo uoste vykusiuose kariniuose mokymuose buvo pademonstruotos naujos dronų neutralizavimo technologijos. Didelis karinis dronas ore paleido tinklą į mažesnį skraidantį objektą, užkabino jo propelerius ir privertė jį nusileisti. Nusileidimo vietoje prie įtariamo drono priėjo robotas-šuo – skirtas patikrinti, ar įrenginyje nėra sprogmenų.

Nors tai atrodo kaip futuristinė scena, realybėje tokios technologijos tampa būtinos. Ypač kai dronai naudojami ne tik iš išorės – vis garsiau kalbama, kad dalis incidentų Vokietijoje ar Belgijoje galėjo būti suorganizuoti ir iš pačios Europos Sąjungos teritorijos.

Skubėjimas būtinas, bet su atsarga

Vis dėlto ekspertai įspėja – dronų numušimas, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse, kelia papildomų pavojų. Be to, daugelis oro uostų dar neturi pakankamai išplėtotų aptikimo sistemų, kurios galėtų akimirksniu identifikuoti ir sekti dronus ore.

Nors technologijos sparčiai tobulėja, svarbiausias iššūkis išlieka ne tik numušti, bet ir užkirsti kelią, kad tokie orlaiviai apskritai nepatektų į jautrias teritorijas.

Šiuo įstatymu Vokietija siunčia aiškų signalą – šiuolaikinė grėsmė reikalauja šiuolaikinio atsako. O jei šios priemonės veiks, netolimoje ateityje panašūs sprendimai gali būti priimami ir kitose Europos šalyse.