NATO jūrinės pratybos ties Rusijos slenksčiu: Maskva svaidosi grasinimais, Suomija siunčia žinutę

Pagrindinis manevrų tikslas yra apsaugoti jūrinius susisiekimo kelius bei kritinę infrastruktūrą ir treniruotis bendroms gynybos bei desanto operacijoms. Tai ypač aktualu rytinėje Baltijos dalyje, kur didelę reikšmę turi greitas reagavimas. Tokie mokymai padeda šalims veikti kaip vieningai komandai.

Šis NATO aktyvumas jau anksčiau kėlė nepasitenkinimą Maskvai, o Vladimiras Putinas yra kritikavęs sąjungos veiksmus regione. Rusijos vadovas grasino pasekmėmis, teigdamas, kad NATO priartėja prie Rusijos sienų. Dėl to pratybos turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę.

Pratybų mastas ir vieta

Pratybos vyks nuo lapkričio 24 iki gruodžio 4 pietinėje Suomijos pakrantėje, Archipelago jūroje ir Suomijos įlankoje. Suomijos gynybos pajėgos nurodo, kad treniruojama jūrinių ryšių apsauga, kritinės infrastruktūros saugumas, kovinė gynyba ir desantas salyne bei pakrantėje. Taip pat stiprinamas jūrų pajėgų ir pakrančių vienetų bendradarbiavimas.

Iš viso dalyvauja apie dvidešimt kovinių laivų ir aprūpinimo bei paramos vienetų iš Suomijos, Belgijos, Danijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos ir Jungtinių Valstijų. Pratybose įtraukiama ir pirmoji nuolatinė NATO minų paieškos grupė. Tokia sudėtis parodo plataus masto tarptautinį įsitraukimą.

Kariniai vienetai ir užduotys

Be laivyno, pratybose dalyvaus beveik penki tūkstančiai karių bei Suomijos sausumos pajėgų daliniai, oro pajėgos, logistikos vadovybė ir sienos apsauga. Tokia integracija leidžia tikrinti, kaip skirtingos tarnybos veikia bendroje operacijoje. Taip pat lavinami tiekimo ir ryšių sprendimai ilgesnio laikotarpio veiksmams.

Pakrančių pajėgos savo veiksmus koncentruos Archipelago jūroje ir Hanko pusiasalyje. Pratybų metu vienetai veiks ir Estijos teritoriniuose vandenyse bei salyne. Tai padeda realiomis sąlygomis įvertinti tarpusavio sąveiką skirtingose pakrantėse.

Reakcija ir politinis fonas

Suomijos karinio jūrų laivyno operacijų vadovas Marko Laaksonen pabrėžė, kad „Freezing Winds 25“ rodo sąjungininkų ir Suomijos įsipareigojimą saugoti Baltijos jūrą visomis aplinkybėmis. Pasak jo, šalys geba greitai ir veiksmingai vykdyti bendras operacijas, o tokie mokymai šiuos gebėjimus palaiko ir plečia. Tai yra aiški žinutė apie kolektyvinės gynybos vienybę.

Suomija į NATO įstojo 2023 metų balandžio 4 dieną ir prisijungė prie aljanso kartu su Švedija. Vladimiras Putinas šį žingsnį pavadino beprasmiu nacionalinių interesų požiūriu ir teigė, kad Rusija atsakys didindama pajėgas bei sistemas prie jų sienų. Prokremliška žiniasklaida kalba apie tariamai beprecedentį NATO aktyvumą, o Kremlius tvirtina neignoruosiantis veiksmų, kuriuos laiko pavojingais savo interesams.