Prisijunkite
Artimuosiuose Rytuose tvyranti įtampa pasiekė lūžio tašką. Konfliktas tarp Izraelio ir Irano, kuris ilgą laiką brendo fone, per kelias dienas įgijo bauginantį greitį, vis pasirodo pranešimų apie bombardavimus, žuvusius civilius ir eskaluojančius karinius veiksmus.
Tarptautinė bendruomenė, sekdama šią dramą, ieško būdų, kaip pažaboti galimą katastrofą. Vis dėlto kol kas aiškaus kelio, kaip išvengti dar didesnio kraujo praliejimo, nematyti. Tarp besisiūlančių tarpininkų vėl pasigirsta Rusijos balsas, bet šį kartą jis skamba kitaip – gerokai įtemptesniame fone.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad padėtis regione viršijo bet kokios „įprastos įtampos“ ribas. Maskva, kaip pabrėžė jis, rimtai vertina konflikto kryptį – situacija greitai kinta, ir niekas nežino, kur tai gali nuvesti.
Nors kol kas Izraelis nėra išreiškęs noro pasitelkti trečiąją šalį deryboms, Rusija teigia neatsisakanti siūlymo tapti tarpininke. Esą, jei tik prireiks Kremlius pasiruošęs įsitraukti į diplomatinius procesus.
Tokia pozicija skamba lygiagrečiai su praktiškais veiksmais, Rusijos piliečiams jau sudarytos galimybės palikti Iraną per Azerbaidžaną, kas rodo, kad Maskva realiai ruošiasi galimam scenarijui, kuriame padėtis dar labiau aštrėja.
Prieš keletą dienų Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad šalis pasirengusi imtis aktyvesnio vaidmens mažinant įtampą.
Tą mintį iš dalies parėmė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, jis neatmetė galimybės, kad V. Putinas galėtų būti viena iš figūrų konflikto sprendimo kontekste.
Tačiau Europoje šis siūlymas sutiktas gerokai šalčiau. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kategoriškai atmetė Rusijos tarpininkavimo galimybę, jo teigimu, valstybė, kuri aktyviai dalyvauja kare Ukrainoje ir sistemingai ignoruoja tarptautinės teisės principus, negali būti laikoma patikima šalis taikos procese.
Europos Komisijos atstovas Anouaras Al Anouni išsakė dar tiesesnę poziciją, Rusijos artimi ryšiai su Iranu paneigia jos gebėjimą objektyviai įsitraukti į konfliktą, kuriame viena pusė laikoma jos strategine partnere.
Tuo metu Izraelis ir Iranas toliau grumiasi, smūgiai krinta į karinius bei branduolinius objektus, raketos skrieja į miestus, o žuvusiųjų skaičius auga. Abi pusės akivaizdžiai pasiryžusios tęsti veiksmus, o diplomatija atrodo palikta užnugaryje.
Kyla klausimas, kiek laiko liko iki to momento, kai šis regioninis konfliktas peržengs valstybių sienas ir taps globaliu iššūkiu? Kol kas atsakymo nėra, bet viena aišku - pasaulis kvėpuoja sulaikęs kvapą, laukdamas, kas nutiks toliau.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti