JAV slapta siūlo Iranui milijardus: atskleidžiamos šokiruojančios detalės, pateiktas aiškus reikalavimas

Kaip skelbia CNN, mainais JAV tikisi sulaukti pažado nutraukti urano sodrinimo darbus. Tai ne simbolinis gestas, o konkretus sandoris, kuris, jei įvyktų, turėtų potencialą pakeisti viso regiono saugumo ir energijos tiekimo žemėlapį.

Tarp siūlomų naudos priemonių – galimybė Iranui naudotis 6 mlrd. JAV dolerių, kurie šiuo metu yra įšaldyti Kataro banke. Taip pat planuojamos nuo 20 iki 30 mlrd. dolerių investicijos į Irano civilinę branduolinę infrastruktūrą. 

Šios lėšos esą būtų skirtos ne tik Fordo centro atstatymui, bet ir naujoms technologijoms, kurios leistų Teheranui išlaikyti atominių projektų tęstinumą be karinę grėsmę keliančio sodrinimo proceso.

Tačiau JAV reikalavimai yra aiškūs: Iranas turi visiškai atsisakyti bet kokios sodrinimo veiklos ir suteikti tarptautinėms organizacijoms pilną prieigą prie visų branduolinių objektų. Toks reikalavimas yra dalis platesnės JAV strategijos siekti ilgalaikio susitarimo, kuris užtikrintų, kad Irano programa išliks tik taiki.

Prezidentas Donaldas Trumpas, komentuodamas šią iniciatyvą, pabrėžė, jog pats nėra įsitikinęs, ar toks susitarimas yra būtinas, tačiau paliko atviras duris deryboms. 

„Jeigu jie nori, galime susitarti. Jei ne – nieko tokio. Man atrodo, jie ir taip nebenori atomo“, – sakė jis. Šis pasisakymas atskleidžia dvilypę Trumpo poziciją, jis pasirengęs sprendimams, bet neprisiriša prie vieno scenarijaus.

Vis dėlto iš Irano pusės nuskambėjo skeptiškas tonas. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Aragchzis patvirtino, kad šiuo metu nėra numatyta jokių susitikimų su amerikiečiais, nors spaudimas Teheranui didėja tiek iš išorės, tiek vidaus. 

Prieš artėjančius prezidento rinkimus šalyje, bet koks ekonominis palengvėjimas būtų labai laukiama žinia visuomenei, pavargusiai nuo ilgalaikės izoliacijos ir sankcijų sukeltų sunkumų.

Kita ne mažiau jautri tema – Irano naftos eksportas. Po neseniai pasiekto paliaubų susitarimo tarp Izraelio ir Irano, Trumpas pareiškė, jog Kinija gali vėl laisvai pirkti Irano naftą. 

Ši žinia buvo sutikta dviprasmiškai, vieni tai traktuoja kaip realų sankcijų atšaukimą, kiti – kaip simbolinį signalą. Baltieji rūmai tikslino, kad tai buvo tik užuomina apie jūrinių maršrutų saugumą, o ne oficialus embargo nutraukimas.

Steve‘as Witkoffas pabrėžė, kad tai signalas Kinijai, kad JAV nenori kenkimo, o ieško bendrų sprendimų. Šis požiūris rodo naują taktiką, kurioje svarbūs ne tik svertai, bet ir lankstumas.

Iranas kol kas viešai nerodo entuziazmo, tačiau reali ekonominė parama ir galimybė išbristi iš sankcijų aklavietės gali būti veiksnys, kuris nulems jų atsakymą.