Rusija sudavė galingą smūgį: rusai įsitvirtino viename iš svarbiausių Europos telkinių, didelė Ukrainos netektis

„Le Figaro“ nurodo, jog Rusijos pajėgos perėmė Ševčenkos ir Velykos Novosilkos gyvenvietes Donecko srityje, o su jomis ir vertingas žaliavas. Teigiama, kad šiuose okupuotuose plotuose glūdi vieni didžiausių ličio klodų Europoje. 

Kartu su ličiu čia randami ir tokie elementai kaip tantalas, niobis, cezis, alavas bei berilis. Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad šie ištekliai jau jų rankose, o tai antras iš keturių strateginių Ukrainos ličio telkinių, kuriuos valdo Rusija.

Dėl šios priežasties Rusijos galimybės naudotis kritiškai svarbiais ištekliais, reikalingais elektronikos, aviacijos ir karinei pramonei, išsiplečia. Litis, vadinamas „baltuoju auksu“, yra labai vertinamas dėl savo plačių taikymo sričių, todėl laikomas strateginiu ištekliumi tiek valstybių, tiek didžiųjų korporacijų mastu. 

Paklausa ličiui nuolat auga. Skelbiama, kad Ukrainoje yra apie 500 tūkst. tonų ličio, tiek, anot ekspertų, užtektų, kad šalis taptų viena iš lyderių šio metalo gavyboje ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. 

„Le Figaro“ duomenimis, tokio masto ištekliai gali tapti rimta kliūtimi Vakarų pastangoms užsitikrinti svarbiausių žaliavų tiekimą, kuris būtinas atsinaujinančios energetikos technologijoms. Tą patį akcentuoja ir „Business Times“.

Ukrainos informacijos agentūra primena, kad birželio pradžioje vicepremjerė ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko paskelbė apie bendrus projektus su Jungtinėmis Valstijomis, kuriuose numatyta plėtoti grafito, ličio ir titano sektorius. 

Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu JAV rodo didelį susidomėjimą Ukrainos retųjų žemės metalų telkiniais, o neseniai buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo amerikiečiai gavo pirmenybę šių išteklių atžvilgiu. 

Vis dėlto, pasak „Le Figaro“, D. Trumpo administracija neatmetė ir galimo bendradarbiavimo su Rusija retųjų metalų gavybos srityje.

Nors nė vienas Ukrainos ličio telkinys šiuo metu nėra eksploatuojamas, buvo atliekami tyrimai ir svarstymai dėl gavybos pradžios. „Le Figaro“ pažymi, kad ličio išgavimas yra sudėtingas procesas. Jo pradėjimas okupuotose teritorijose, kol vyksta karas, būtų itin komplikuotas ir greičiausiai neįmanomas. 

Net ir pasibaigus konfliktui, praktinis šių darbų įgyvendinimas galėtų būti sunkiai įmanomas bei reikalautų milžiniškų išlaidų.

Ličio kainos sparčiai kyla, o tai lemia auganti paklausa elektromobilių baterijoms ir energijos transformacijos technologijoms. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų ličio paklausa gali viršyti pasiūlą, kas reikštų dar didesnius kainų šuolius bei konkurencinį lenktyniavimą dėl telkinių prieinamumo.