Balandžio 12 – ypatinga diena: minima aviacijos ir kosmonautikos diena, sužinokite, kodėl būtent šiandien

Ši diena skirta pažymėti žmonijos žingsnius ten, kur ilgą laiką veržėsi tik vaizduotė – į dangų, o vėliau ir už atmosferos ribų. Tai ne tik technikos pažangos ženklas. Tai ir kultūrinis, filosofinis lūžis. 

Žmogus, anksčiau žiūrėjęs į žvaigždes kaip į paslaptį, pradėjo jas tirti iš vidaus. Pirmasis pilotuojamas skrydis, pirmoji stotis kosmose, pirmosios sugrįžusios kapsulės – kiekvienas žingsnis tapo ir atskiru mitologiniu simboliu, ir istoriniu faktu.

Kodėl balandžio 12?

1961 metais būtent šią dieną Jurijus Gagarinas pirmąkart pakilo į kosmosą. Ir tai nebuvo vien technologinis pasiekimas. Tai buvo simbolinis atstumas, įveiktas ne kilometrais, o žmonijos dvasios jėga. Sovietų Sąjunga, iškilmingai paskelbusi šį skrydį pasauliui, ne tik triumfavo mokslo lenktynėse, bet ir įtvirtino šios dienos svarbą kaip „Kosmonautikos dieną“.

Vėliau, Jungtinių Tautų iniciatyva, ši data tapo tarptautine diena, skirta paminėti aviacijos ir kosminės erdvės vystymosi reikšmę žmonijai. Ji apima tiek civilinę, tiek karinę aviaciją, tiek ir kosmoso tyrimų epochą, kurioje žmogus jau paliko savo pėdsakus Mėnulyje ir robotais tyrinėja Marsą.

Faktai ar mitai?

Vis dar sklando spėlionės: ar J. Gagarinas tikrai buvo pirmasis, ar buvo ir slaptų, nesėkmingų bandymų anksčiau? Taip pat, J. Gagarinas nenusileido kapsulėje – jis katapultavosi ir nusileido su parašiutu atskirai. Dėl to kilo nedidelė diskusija, nes ankstyvosios Tarptautinės aeronautikos federacijos taisyklės skelbė, kad pilotas turi nusileisti kartu su transporto priemone. Tačiau vėliau taisykles pakeitė ir patvirtino jo rekordą.

Teorijos gimsta ir nyksta, bet vienas dalykas lieka aiškus, kad šis skrydis tapo startu ne tik mokslo revoliucijai, bet ir žinių demokratizavimui. Tiesa ta, kad dar iki J. Gagarinas jau buvo paleista daug dirbtinių palydovų, bet būtent žmogus erdvėje tapo naujos eros pradžia.

Lygiai taip pat mitais apipinta ir pati aviacijos istorija. Pirmuoju laikomas brolis Wrightas, bet išradimų istorijoje netrūksta ginčų, kas iš tiesų pakilo pirmas, kieno prototipas buvo funkcionaliausias, ir kiek laiko buvo ore?

Ką ši diena reiškia mums?

Nors Lietuva neturi savosios NASA, bet turime savų herojų, kurie dirba ESA projektuose ar prisideda prie palydovų gamybos. Nemažai lietuvių dalyvauja tarptautiniuose tyrimų centruose, o mokyklose ši diena tampa proga prisiminti ir pasidomėti, kas vyksta už mūsų planetos ribų. 

Tai ne tik inžinierių šventė, tai ir kvietimas jauniems žmonėms domėtis mokslu, technologijomis ir tuo, kaip mes, kaip civilizacija, plečiame savo horizontus. Pasaulyje ši diena minima renginiais, paskaitomis, simuliacijomis, parodomis, o kai kur tiesiog žiūrint senas dokumentikas apie skrydžius į kosmosą. Taip kuriama gyva atmintis, kuri nepaskęsta sausose datos faktuose.

Reikšmė kasdienybėje

Skamba abstrakčiai, bet kiekvienas lėktuvas, kylantis iš oro uosto, kiekvienas navigacijos signalas telefone ar net palydovinė televizija – tai kosminės technologijos paveldas. Todėl ši diena yra ir apie mus. Apie mūsų priklausomybę nuo to, kas vyksta aukštai virš debesų.

Taigi balandžio 12 – tai ne vien proga žavėtis dangumi. Tai diena, kai verta prisiminti, kiek daug kasdienio gyvenimo jau remiasi tuo, kas kažkada atrodė mokslinė fantastika.