Prisijunkite
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Estijos mieste Narvoje, esančiame visai prie sienos su Rusija, prasidėjo svarbūs darbai, susiję su saugumo stiprinimu. Tiltas, jungiantis Narvą su rusų kontroliuojamu Ivangorodu, šiuo metu tampa viena iš vietų, kur įgyvendinami gynybiniai sprendimai. Estija įrengia fizines kliūtis, kurios prireikus galėtų visiškai užblokuoti judėjimą per šią svarbią perėją tarp dviejų valstybių.
Pasak vietos žiniasklaidos, Estijos pusėje jau sumontuoti masyvūs metaliniai vartai. Šiuo metu jie uždaro tik automobilių eismo juostą, tačiau pėsčiųjų takas dar lieka atviras. Nepaisant to, planuojama artimiausiu metu įrengti ir atskirus vartus pėstiesiems. Taip bus sukurtas visiškai kontroliuojamas perėjimo taškas, kurio srautai galės būti akimirksniu uždaryti, jei to prireiktų.
Tiltas, einantis per Narvos upę, istoriškai buvo svarbus tiek gyventojams, tiek prekių srautams tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Tačiau dėl geopolitinės padėties regione Estija ėmėsi papildomų saugumo priemonių.
Viena iš jų yra metalo barjerai, kurie ateityje galės būti nuleisti ir visiškai sustabdyti bet kokį eismą abiem kryptimis. Taip pat tilto konstrukcijose jau matomi betoniniai prieš tankus skirti kliuviniai, dar žinomi kaip drakono dantys, ir spygliuota viela.
Pradėti gynybiniai darbai palei sieną su Rusija
Narvos tilto stiprinimas yra tik viena dalis iš didesnio plano, kurį Estija vykdo nuo birželio pabaigos. Palei valstybės sieną su Rusija jau pradėti kasti apsauginiai grioviai, kurie ateityje taps dalimi naujos gynybinės linijos.
Pirmasis tokio tipo griovys jau atsirado bandymų vietoje tarp pasienio tvoros ir stebėjimo postų. Ši iniciatyva žymi realų perėjimą nuo planų prie įgyvendinimo.
Pasak atsakingų institucijų, iki 2025 metų pabaigos Estija ketina pastatyti net 28 bunkerius, o taip pat įrengti kelias patalpas įrangos ir amunicijos saugojimui. Tokia infrastruktūra leis stiprinti ne tik fizinę sienos apsaugą, bet ir sudarys sąlygas greitam reagavimui įvairiose situacijose.
Skiriamos didelės lėšos gynybos stiprinimui
Estijos valstybės gynybos investicijų centras informavo, kad šalies 2025 metų biudžete jau numatyta 4,4 milijono eurų pasienio infrastruktūros stiprinimui. Tai apima visus šiuo metu vykdomus darbus, nuo griovių kasimo iki barjerų įrengimo.
Šios iniciatyvos nėra atsitiktinės. Jas įvertino ir palaiko Estijos gynybos pajėgos, kurios pagal išankstinius vertinimus nustatė, kokių apsaugos priemonių gali prireikti tiek taikos metu, tiek esant padidėjusiai grėsmei. Įrengtos kliūtys taikos laikotarpiu padės kontroliuoti judėjimą ir sustiprinti pasieniečių darbą, o karo ar krizės atveju galės tapti svarbiu gynybiniu elementu.
Narvoje kuriama nauja karinė bazė
Narva, kaip strategiškai svarbus miestas, netrukus taps dar svarbesnė. Estijos gynybos pajėgos planuoja čia įkurti karinę bazę, kurioje bus dislokuota daugiau nei du šimtai Estijos karių.
Tai rodo, kad regionas laikomas reikšmingu visos šalies saugumo kontekste. Be to, planuojama, kad ši bazė priims ir NATO sąjungininkų pajėgas. Tai dar labiau sustiprina Narvos, kaip rytinio Aljanso flango, vaidmenį. Toks sprendimas ne tik padidins vietos apsaugą, bet ir atsiųs aiškią žinutę apie bendrą atsakomybę saugoti sienas.
Visa tai rodo, kad Estija aktyviai ir nuosekliai investuoja į savo gynybą. Pasiruošimas galimiems scenarijams nevyksta vien kalbomis. Vartų, barjerų, griovių ir bazės įrengimas yra tikrieji veiksmai, kurie siunčia žinutę tiek savo piliečiams, tiek visam regionui, jog šalis yra pasirengusi apsiginti ir saugoti savo teritoriją.
Ši kryptinga veikla stiprina ne tik fizinę sieną, bet ir pasitikėjimą valstybės gebėjimu apsaugoti žmones. Visos šios priemonės rodo, kad Estija ne tik stebi įvykius aplinkui, bet ir pati imasi veiksmų, kad užkirstų kelią galimoms grėsmėms ateityje.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti