Rusija gali smogti Lietuvai? Netrukus gali suskambėti sirenos, paviešintas galimas Rusijos puolimo scenarijus

Dėl savo geografinės padėties, nedidelės teritorijos ir tiesioginės sienos su Rusija bei Baltarusija, Lietuva, Latvija ir Estija išlieka ypač pažeidžiamos. Šie regionai yra tarsi tiltas tarp Rusijos eksklavo Kaliningrado ir Baltarusijos, todėl tampa itin reikšmingi kariniu bei geopolitiniu požiūriu.

Ekspertai įspėja, kad naujausias Maskvos karinis aktyvumas, įskaitant artėjančias bendras „Zapad–2025“ pratybas su Baltarusija, gali būti ne tik eilinės karinės demonstracijos, bet ir potencialios invazijos į Baltijos šalis treniruotė. 

Ukrainos kariuomenės pulkininkas Jurijus Mikuliakas sako, jog tai turėtų būti vertinama labai rimtai. Anot jo, Rusijos tikslas yra ne tik fiziškai pulti, bet ir destabilizuoti NATO vidų, sukeliant chaosą bei spaudimą dėl tolesnės paramos Ukrainai.

Nors oficialios žvalgybos struktūros šiuo metu grėsmės lygį vertina kaip žemą, saugumo ekspertai primena, kad Rusijos taktika pasižymi netikėtumu. Viskas gali pasikeisti vos per kelias dienas ir ne į gerąją pusę.

Baltijos šalys – strateginis taikinys

Pasak pulkininko Mikuliako, Baltijos šalių strateginė padėtis jau ilgą laiką kelia susidomėjimą Kremliui. Jo vertinimu, 2025 metais vyksiančios bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ taps repeticija potencialiam įsiveržimui į Latvijos, Estijos ir Lietuvos teritorijas. 

Tokiu būdu siekiama parodyti karinę galią, išbandyti įsiskverbimo scenarijus ir tuo pačiu daryti psichologinį spaudimą Europos šalims, ypač toms, kurios tvirtai remia Ukrainą.

Pulkininko teigimu, viena pagrindinių Maskvos strateginių užduočių – Suvalkų koridorius. Tai 65 kilometrų ilgio ruožas, jungiantis Lenkiją su Lietuva, bet esantis tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos. 

Kontroliuojant šį ruožą, Rusija iš esmės atkirstų Baltijos šalis nuo NATO likusios infrastruktūros. Pastaraisiais mėnesiais čia fiksuoti bepiločių orlaivių skrydžiai iš Kaliningrado ir Baltarusijos pusės kelia rimtą nerimą.

Ką rodo dabartinis karinis aktyvumas?

Skirtingai nei per „Zapad–2021“, šiemet į Baltarusiją kol kas nefiksuojamas intensyvus Rusijos karinės technikos permetimas. Vis dėlto, kaip įspėja pulkininkas, tai nereiškia, kad pavojus išnykęs. 

Rusijos taktika neretai grindžiama tylaus pasirengimo strategija, kuomet svarbūs judesiai atliekami paskutinę akimirką, paliekant mažai laiko NATO reakcijai.

Lietuvos saugumo struktūros kol kas nemato tiesioginių grėsmių. Kaip nurodė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, žvalgyba kol kas nefiksuoja reikšmingų pajėgų judėjimų. T

ačiau netikėtumas yra vienas pagrindinių Rusijos pranašumų. Tai puikiai parodė 2014 metais aneksuotas Krymas, kai karinė invazija buvo įvykdyta per keletą parų.

Oficiali Baltarusijos pozicija – miglota

Aliaksandro Lukašenkos pozicija dėl „Zapad–2025“ pratybų taip pat kelia klausimų. Liepos pradžioje jis pareiškė, kad pratybų mastas bus sumažintas, karių skaičius – perpus mažesnis, o manevrų vieta perkelta giliau į Baltarusiją. 

Tačiau tai buvo greitai paneigta. Baltarusijos generalinis štabas vėliau pranešė, kad daliniai bus dislokuoti arčiau Lenkijos ir Lietuvos sienos kaip atsakas į NATO planuojamas rudens pratybas.

Tokie signalai aiškiai rodo, kad Baltarusija veikia kaip Rusijos satelitas. Ji sudaro karinę platformą, iš kurios Kremlius gali smogti Baltijos šalims su minimalia logistikos našta.

Tikėtinas puolimo scenarijus

Karo ekspertai įspėja, kad potencialus puolimas, jei jis būtų suplanuotas, galėtų vykti 2026 metų vasarį. Jo metu, kaip prognozuoja pulkininkas Mikuliakas, Rusijos kariuomenė naudotų mažų grupių įsiskverbimo taktiką, pasitelktų šarvuotąją techniką, tolimosios artilerijos dislokavimą, oro žvalgybą. 

Tokie veiksmai imituotų netikėtą ataką, kurią būtų sudėtinga atremti be išankstinio NATO reagavimo.

Šiuo metu NATO šalyse vyrauja atsargus optimizmas. Ne vienas analitikas pabrėžia, kad per anksti daryti išvadas dėl tikrųjų Rusijos ketinimų. 

Tačiau kai kurios NATO šalys, ypač Baltijos valstybės, jau dabar reikalauja daugiau karių, papildomos priešakinės gynybos infrastruktūros bei realaus pasiruošimo.

Tik laikas parodys, ar „Zapad–2025“ liks simbolinė demonstracija, ar taps rimtu karo signalų testavimu. Viena aišku, jog geopolitinė įtampa nemažėja, ir Baltijos šalys privalo likti budrios. Mat net jei kulkos dar neskrieja, informacinis ir psichologinis spaudimas jau čia.