Grėsmė kyla net ir visai Europai: jeigu pasaulis ir toliau nieko nedarys, rizikuojama globalaus karo grėsme

Jo teigimu, jei pasaulio lyderiai nedės ryžtingų pastangų, dabartinis smurto ratas gali peraugti į plataus masto regioninį karą, kurio pasekmės nusidriektų gerokai toliau nei Artimieji Rytai.

Ir tai ne tik dar viena griežta politinė kalba, Erdoganas aiškiai įvardija, kad konfliktas gali paveikti visą Eurazijos žemyną, nuo Gazos iki Vakarų Europos ir Pietų Azijos.

Turkija: situacija pavojinga visam regionui

Recepas Tayyipas Erdoganas viešai pareiškė, kad dabartinis konfliktas tarp Izraelio ir Irano sparčiai artėja prie ribos, po kurios nebeliks galimybių sustabdyti karinės eskalacijos. Jo nuomone, tai ne tik dvišalė priešprieša ir tai iššūkis visai pasaulio saugumo architektūrai.

„Deja, genocidas Gazoje ir priešprieša su Iranu jau pasiekė kritinį lygį – šis beprotybės ratas turi būti nutrauktas kuo greičiau“, – kalbėjo Erdoganas, ragindamas tarptautinę bendruomenę imtis neatidėliotinų veiksmų. 

Pasak jo, jei situacija toliau progresuos tokiais tempais, pasekmes jaus ne tik Libanas, Sirija ar Saudo Arabija, bet ir Europa, Kaukazo regionas bei Centrinė Azija.

Kodėl Turkija tokia griežta?

Turkijos prezidentas ir anksčiau aiškiai pasisakė prieš Izraelio veiksmus Gazoje, vadindamas juos masinėmis žudynėmis ir tautinio sunaikinimo kampanija. 

Pasak portalo „Ukrainos tiesa“, Erdogano pozicija remiasi ne tik ideologiniais ar emociniais, bet ir politiniais motyvais – jo retorika atspindi tiek vidinį spaudimą, tiek norą stiprinti Turkijos, kaip regioninės lyderės, įvaizdį.

Po birželio viduryje įvykdyto Izraelio smūgio Irano teritorijoje Ankara sureagavo griežtai, vadindama tai tiesioginiu konflikto eskalavimu ir pabrėždama, kad tokie veiksmai kelia pavojų visam regionui. 

Turkijos vyriausybė papildomai sustiprino savo rytinės sienos su Iranu apsaugą, taip pat pradėjo konsultacijas su sąjungininkais dėl galimo pabėgėlių srauto ar kibernetinių grėsmių.

Saugumo vakuumas ir JAV pozicija

Erdogano žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai Jungtinės Valstijos vis aktyviau diskutuoja dėl savo galimo įsitraukimo į Izraelio pusę. Tai kelia nerimą tiek Turkijai, tiek kitoms regiono valstybėms, nes gali išprovokuoti dar didesnę priešpriešą. 

Erdoganas ne kartą pabrėžė, kad reikia diplomatinių kanalų ir tarptautinio spaudimo, o ne karinę eskalaciją skatinančių veiksmų.

Jo nuomone, jei nebus imtasi griežtų veiksmų jau dabar – tai, kas šiandien vyksta Gazoje ar Irano pasienyje, netrukus gali išsiplėsti į naujas teritorijas, įtraukiant papildomas jėgas, destabilizuojant svarbias prekybos ir energetikos grandines.

Turkija kaip tarpininkė?

Ankara siekia ne tik įspėti, bet ir aktyviai įsitraukti kaip galimas tarpininkas. Erdoganas jau pasiūlė organizuoti daugiašalį taikos forumą, kuriame dalyvautų tiek musulmonų, tiek vakarų šalys.

Turkija, kaip šalis, palaikanti ryšius su abiem konflikto pusėmis – gali tapti tiltu tarp ideologiškai susipriešinusių jėgų.

Visgi kol kas aišku viena – dabartinė padėtis, pasak Erdogano, yra nesustabdomos spiralės pradžia. Ir kuo ilgiau tarptautinė bendruomenė dels reaguoti, tuo sunkiau bus užtikrinti, kad ši krizė nesprogtų visu savo mastu.