Prisijunkite
Gyvatės – gyvūnai, kurie jau tūkstančius metų kelia žmonėms ir baimę, ir žavesį. Nors daugelis jas laiko pavojingomis, iš tikrųjų šie paslaptingi ropliai slepia daug daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jų gebėjimai, prisitaikymas ir biologiniai ypatumai stebina net patyrusius gamtininkus.
Gyvatės gyvuoja jau milijonus metų ir yra vienas iš sėkmingiausių evoliucijos kūrinių. Jos užima svarbią vietą gamtos grandinėje ir net prisideda prie medicinos pažangos. Nuo nepaprasto regėjimo iki neįtikėtino gebėjimo „girdėti“ be ausų – gyvatės demonstruoja, kaip nuostabiai gamta gali prisitaikyti prie skirtingų iššūkių.
Pasižiūrėkime iš arčiau, kokias netikėtas savybes slepia šios tyliai slystančios gamtos būtybės – galbūt po šio straipsnio gyvates matysite visiškai kitomis akimis.
Ar kada nors pastebėjote, kad gyvatės niekada nemirksi? Taip yra todėl, kad jos neturi akių vokų! Vietoj jų jų akis dengia skaidrus apsauginis sluoksnis, kuris padeda išlaikyti akis drėgnas ir apsaugo nuo nešvarumų.
Gyvatės turi unikalią savybę – jos uodžia ne tik per nosį, bet ir su liežuviu. Iškišdamos liežuvį, jos surenka ore esančias kvapų daleles ir perduoda jas į specialų organą burnos viršuje, vadinamą Jakobsono organu.
Na, gal ne visai skraidyti, bet tam tikros gyvačių rūšys, gyvenančios Azijos džiunglėse, gali šokti nuo medžių ir sklęsti oru iki 10 metrų! Tai daro išskėsdamos savo šonkaulius ir plokštindamos kūną, taip sulėtindamos kritimą.
Gyvatės gali praryti grobį, kuris yra didesnis už jų galvą. Kaip tai įmanoma? Jų kaukolė sudaryta iš atskirų, lanksčių kaulų, kurie gali išsiplėsti. Be to, jų žandikauliai nėra sujungti kaip žmonių – jie gali išsitempti ir praplėsti burną.
Gyvatės neturi išorinių ausų, tačiau tai nereiškia, kad jos negirdi. Jos girdi per kaulus! Virpesius, sklindančius per žemę, jos suvokia per apatinį žandikaulį, kuris perduoda garsą tiesiai į smegenis.
Pitonai, angys ir barškuolės turi ypatingus šilumos jutimo organus. Jie leidžia joms matyti savo grobį tamsoje, aptinkant šilumos skirtumus. Tai beveik kaip naktinis matymas!
Dauguma žmonių mano, kad visos gyvatės deda kiaušinius, tačiau tai nėra tiesa. Kai kurios, pavyzdžiui, gyvatės, gyvenančios šaltuose kraštuose, gimdo jau išsiritusius jauniklius. Tai padeda joms išgyventi vietose, kur kiaušiniai galėtų sušalti.
Gyvatės reguliariai numeta savo odą, kad galėtų augti ir atsikratyti parazitų. Tai vadinama nėrimusi. Priklausomai nuo gyvatės amžiaus ir rūšies, tai gali įvykti kelis kartus per metus.
Daugelis bijo gyvačių, nes mano, kad jos visos yra nuodingos. Tačiau tik apie 600 iš 3900 žinomų rūšių turi nuodus, pavojingus žmonėms. Kitos gyvatės žudo grobį jį suspausdamos ar ryja gyvą.
Kai kurios gyvatės, ypač laikomos nelaisvėje, gali gyventi labai ilgai. Pavyzdžiui, pitonai ar smaugliai gali sulaukti 30 ar net daugiau metų!
„Gyvatės – neįtikėtinai išmanūs padarai, kurie yra būtina ekosistemos dalis. Jos padeda kontroliuoti graužikų populiaciją ir net prisideda prie medicinos, nes iš jų nuodų gaminami vaistai", – teigia gamtininkas.
Gyvatės – tai ne tik baimę keliantys ropliai. Jos yra nuostabios ir svarbios gamtai. Tad kitą kartą sutikę gyvatę, pagalvokite ne tik apie jos pavojų, bet ir apie jos nepaprastą prigimtį.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti