Istorinis įvykis: JAV ir Ukraina pasirašė svarbų susitarimą, kuris gali pakeisti situaciją iš esmės

Šis susitarimas yra vienas iš JAV prezidento Donaldo Trumpo aktyviai remiamų žingsnių ir laikomas svarbia dalimi jo planų pasiekti taikos susitarimą daugiau nei trejus metus trunkančiame kare tarp Rusijos ir Ukrainos.

Nors derybos truko mėnesius ir neapsiėjo be įtampos bei paskutinės minutės trikdžių, galiausiai dokumentą pasirašė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas bei Ukrainos pirmoji vicepremjerė Julija Svyrydenko. 

JAV iždas socialiniame tinkle „X“ paskelbė nuotrauką, kurioje fiksuotas šis momentas, pažymėdamas, kad susitarimas aiškiai parodo Trumpo administracijos įsipareigojimą „laisvai, suvereniai ir klestinčiai Ukrainai“.

Julija Svyrydenko nurodė, kad JAV ne tik finansiškai prisidės prie investicinio fondo, bet galimai ir papildys paramą ginkluote, pavyzdžiui, oro gynybos sistemomis. Tiesa, JAV šio komentaro kol kas tiesiogiai nekomentavo. Pasak Svyrydenko, Ukraina pagal šį susitarimą neprisiima skolinių įsipareigojimų JAV, tai buvo vienas iš svarbiausių Ukrainos derybinių reikalavimų. 

Taip pat akcentuota, kad šalies konstitucija ir siekis tapti ES nare nėra pažeidžiami, Ukrainai paliekama teisė pačiai spręsti, ką ir kur kasti, o požemiai lieka jos nuosavybė.

JAV iždo pareiškime taip pat pabrėžiama, jog partnerystė yra padėka už reikšmingą JAV paramą Ukrainos gynybai nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Remiantis Vokietijos Kiel instituto duomenimis, JAV šiuo metu yra didžiausias karinės pagalbos Ukrainai teikėjas, paramos suma jau viršija 72 milijardus eurų.

Šis susitarimas ypač svarbus ir Kijevo santykiams su Trumpo administracija, kurie buvo atšalę po Trumpo atėjimo į valdžią. Ukraina tikisi, kad nauja partnerystė ne tik atvers kelią investicijoms, bet ir užtikrins tolesnę JAV paramą gynybai.

Tačiau tai ne tik ekonominis, bet ir geopolitinis žingsnis. Susitarimas dėl mineralų yra susijęs su strateginiais resursais: Ukrainoje yra gausu retųjų žemių metalų, naudojamų elektronikos, elektromobilių ir gynybos pramonėje. Šiuo metu retųjų metalų gavybą pasaulyje dominuoja Kinija, kurią JAV yra įtraukusi į prekybos karų sūkurį, ypač po Trumpo administracijos įvestų griežtų muitų.

Ukraina taip pat turi reikšmingų geležies, urano ir gamtinių dujų išteklių, todėl Trumpo siekis užsitikrinti prieigą prie šių išteklių yra dalis platesnės JAV strategijos.

Svarbu paminėti, kad kartu su šiuo ekonominiu susitarimu, Jungtinės Valstijos atskirai derasi ir dėl galimų taikos iniciatyvų. Tačiau tokios iniciatyvos kelia klausimų – tarp JAV siūlomų sąlygų buvo minėtas Krymo ir dar keturių Ukrainos regionų atidavimas Rusijai, su kuo kategoriškai nesutinka Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai esą prieštarautų šalies konstitucijai ir pažeistų teritorinį vientisumą.

Visgi Ukrainos pareigūnai viliasi, kad šis susitarimas siunčia svarbią žinią tarptautiniams partneriams – bendradarbiavimas su Ukraina yra ne tik įmanomas, bet ir patikimas ilgam laikotarpiui. Pats susitarimas įsigalioja be atgalinio karinės paramos kompensavimo, ko Ukraina griežtai atsisakė derybose. Tai buvo vienas iš esminių pasiekimų.

Tuo tarpu lygiagrečiai vyksta ir diskusijos su Europos sąjungininkais dėl tarptautinių saugumo pajėgų suformavimo, kurios galėtų užtikrinti Ukrainos saugumą, jei būtų pasiektas taikos susitarimas su Rusija.