Karui pasiruošę ne visi: apklausa atskleidžia šokiruojančią Vokietijos realybę, ginklų imtis neskubėtų

Apklausoje žmonių taip pat buvo klausiama, ar jie svarstytų galimybę dalyvauti šalies gynyboje 22 procentai atsakė, kad galbūt imtųsi veiksmų, tačiau dėl to nėra tikri. Labiausiai išsiskyrė moterų atsakymai, net 72 procentai jų pareiškė, jog greičiausiai nedalyvautų jokiame ginkluotame šalies gynybos procese. 

Ši statistika rodo aiškią lyčių skirtį: moterys kur kas rečiau nei vyrai pasiryžtų tiesiogiai dalyvauti kariniuose veiksmuose. Toks požiūris atskleidžia platesnę tendenciją, reikšminga dalis visuomenės nėra pasirengusi kovai, nors tuo pat metu dauguma palaiko šalies įsipareigojimus sąjungininkams.

Įdomu tai, kad 27 procentai apklaustųjų mano, jog per artimiausius penkerius metus karinę grėsmę Vokietijai galima laikyti labai tikėtina arba tikėtina. Tai signalizuoja apie vis augantį susirūpinimą Europos saugumo padėtimi. 

Tuo pat metu net 59 procentai vokiečių pritaria, kad jų šalis turėtų suteikti karinę pagalbą kitai NATO narei, jei ši susidurtų su išorės ginkluotu išpuoliu. Toks rezultatas pabrėžia kontrastą tarp asmeninio pasirengimo gintis ir noro remti sąjungininkus, vokiečiai išlieka solidarūs, tačiau patys ginkluotis nori tik mažuma.

Vokietijos gynybos ministro planai

Vokietijos gynybos ministras Boris Pistorius 2025 metų liepą pareiškė, kad jo šalis šiuo metu yra viena iš NATO gynybos lyderių. Jo teigimu, „Bundeswehras“ turi būti gerai pasiruošęs, todėl būtina stiprinti kariuomenės personalą ir techninę įrangą. 

Ministras akcentavo, kad reikalinga bent 60 tūkstančių naujų karių bei apie 200 tūkstančių parengtų rezervistų. Tai ambicingas tikslas, atspindintis rimtą požiūrį į saugumo grėsmes regione.

Šių metų Vokietijos gynybos biudžetas padidintas 10 milijardų eurų ir dabar siekia daugiau kaip 62 milijardus. Be to, „Bundeswehras“ gali naudotis papildomu 24 milijardų fondu, patvirtintu po 2022 metų Europos krizės pradžios. Nors visuomenės apklausų duomenys rodo skepticizmą dėl tiesioginio dalyvavimo gynyboje, 

Gynybos ministerijos statistika atskleidžia, kad jaunimo susidomėjimas tarnyba kariuomenėje vis dėlto auga. Iki liepos 21 dienos užfiksuotas net 28 procentų šuolis naujokų skaičiuje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Karių skaičius nuosekliai didėja

Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, šiais metais į kariuomenę įstojo apie 13,5 tūkstančio savanorių. Aktyvumas pastebimas tiek tarp būsimų profesionalių karių, tiek tarp tų, kurie pasirenka savanorišką tarnybą. 

Šiuo metu „Bundeswehras“ vienija apie 183 tūkstančius karių, tai maždaug dviem tūkstančiais daugiau nei prieš metus tuo pačiu metu. Šie skaičiai rodo nuoseklų augimą ir galimą ilgalaikį teigiamą pokytį gynybos srityje.

Apklausos ir statistiniai duomenys atskleidžia, kad Vokietijoje vyksta aktyvios diskusijos apie šalies gynybos ateitį. Viena vertus, visuomenė gana atsargiai vertina asmeninį įsitraukimą į ginkluotą konfliktą, kita vertus, ypač jaunoji karta rodo vis didesnį susidomėjimą karine tarnyba. Ši prieštara leidžia daryti prielaidą, kad visuomenės nuostatos gali keistis, ypač jei geopolitinė padėtis Europoje ir toliau išliks įtempta.