Kremlius turi labai rimtų problemų: rusų rengiamos dronų atakos gali sustoti, įvardinta netikėta to priežastis

Vienas iš tokių veiksnių – situacija Artimuosiuose Rytuose, ypač paaštrėjusi po Izraelio veiksmų prieš Irano infrastruktūrą. Ekspertai vis dažniau kalba apie tai, kad pasaulinės geopolitinės įtampos daro tiesioginę įtaką ir Rusijos karo prieš Ukrainą eigai. 

Nors dronų atakos prieš Ukrainos miestus tapo beveik kasdienybe, pasak žvalgybos analitikų, artimiausiu metu gali įvykti netikėtas sulėtėjimas.

Apie tai kalbėjo Estijos Gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas pulkininkas Antsas Kiviselgas. Jis interviu leidiniui „ERR“ teigė, kad Rusijos galimybės vykdyti dronų atakas šiuo metu gali būti ribotos, nes tiekimas patiria iššūkių tiek iš Irano pusės, tiek dėl Ukrainos taikinių atakavimo pačioje Rusijoje.

Pulkininkas pažymėjo, kad Izraelio ataka prieš dronų gamyklą Irano Isfahano mieste, taip pat Ukrainos smūgiai gamykloms Jelabužėje, tiesiogiai veikia bepiločių tiekimą Maskvai. 

Tai gali sulėtinti Rusijos galimybes reguliariai vykdyti masines atakas, kurioms paprastai ruošiama po keliasdešimt ar net šimtus aparatų. Tokios atakos neretai apima ir sparnuotąsias bei balistines raketas.

Jo teigimu, Rusija dažnai išnaudoja strategiją, kai kelias dienas fiksuojami pavieniai dronų paleidimai, o tada seka koordinuotos didelės atakos, kurių metu pasitelkiami 350–450 bepiločių vienu metu. Tokia schema išlieka viena pagrindinių Maskvos taktikų.

Be to, A. Kiviselgas atkreipė dėmesį, kad smūgiai vis dažniau nutaikomi į civilinius objektus, o tai liudija apie siekį daryti kuo didesnį spaudimą ne tik fronto linijoje, bet ir Ukrainos visuomenei. 

Jis pridūrė, kad jei anksčiau tokie smūgiai buvo pavieniai, šiandien jie tapo nuolatine karo dalimi – sisteminga, tikslinga ir neretai koordinuota.

Dar vienas jo išskirtas aspektas – Rusijos puolimas Ukrainos rytuose. Pasak A. Kiviselgo, jis faktiškai sustojo. 

Vasaros operacijos, kurias planavo Kremlius, nepasiekė savo tikslų, o Ukrainos gynyba pasirodė kaip itin efektyvi ir pasiryžusi neleisti agresoriui žengti į priekį.

Be to, žvalgybos tarnybos įspėja apie naują informacinę grėsmę. Socialiniuose tinkluose talpinamos nuotraukos iš oro gynybos smūgių vietų, dronų nuolaužos, net numeriai ar aplinkos detalės, visa tai gali būti naudojama priešo žvalgybai. 

„Šahed“ tipo dronai, pasak ekspertų, realiu laiku gauna duomenis apie sunaikinimo vietas, kas leidžia koreguoti jų trajektorijas net ore, mažinant Ukrainos oro gynybos efektyvumą.

Visa ši situacija primena, kaip glaudžiai susiję įvairūs pasaulio konfliktai ir kokią įtaką vienas regionas gali turėti kitam, net ir tokiam karštam taškui kaip Ukraina.