Prisijunkite
Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė apie itin tiksliai ir strategiškai atliktą dronų ataką, nukreiptą į vieną svarbiausių Rusijos ginklų gamyklų – Dubnos mašinų gamyklą, esančią daugiau kaip 110 kilometrų į šiaurę nuo Maskvos.
Tai yra reikšmingas smūgis Vladimirui Putinui, nes šioje gamykloje gaminami svarbiausi Kremliaus arsenalui priklausantys sparnuotieji raketiniai ginklai, kurie nuolat naudojami atakoms prieš Ukrainos miestus.
Vaizdo įrašai, kuriuos Ukrainos kariuomenė paskelbė socialiniuose tinkluose, užfiksavo atakos akimirką. Ataka atlikta naudojant tolimojo nuotolio droną, o tai išskirtinis atvejis, nes objektas yra ne tik toli nuo fronto linijų, bet ir gerokai nutolęs nuo Ukrainos teritorijos – net 650 kilometrų.
Tai rodo, kad Ukraina vis labiau geba atlikti gilius smūgius, siekiančius ne tik karinių objektų neutralizavimo, bet ir Rusijos gynybos industrijos destabilizavimo.
Strateginis objektas – skaudus praradimas
Dubnos gamykla yra viena iš kertinių Rusijos karinės pramonės infrastruktūros dalių. Joje gaminamos raketos „žemė–žemė“ ir „oras–žemė“, įskaitant plačiai naudojamus Ch-101 tipo sparnuotuosius raketinius ginklus.
Šie ginklai, dažnai paleidžiami iš strateginių bombonešių, buvo aktyviai naudojami Sirijoje, o dabar – ir Ukrainoje. Jie pasižymi dideliu tikslumu, gebėjimu skristi žemai bei sunkiai aptinkama stealth technologija.
Toks smūgis gamyklai reiškia ne tik logistinį nuostolį, bet ir milžinišką finansinį bei technologinį praradimą.
Eksportas ir Kremliaus pinigai – po smūgiu
Kaip pažymi karinės analizės ekspertai iš „Defence Express“, šis smūgis gali reikšti kur kas daugiau nei tik gamyklos paralyžiavimą. Tai smūgis ir į Rusijos ginklų eksportą. Maskva daug metų naudojo savo gynybos pramonę kaip pajamų šaltinį, tiekiant ginkluotę sąjungininkėms šalims.
Dabar šie kontraktai gali būti stabdomi arba nevykdomi dėl gamybinių sutrikimų, o tai tiesiogiai paveiks Kremliaus galimybes finansuoti karą Ukrainoje.
Sparnuotosios raketos: kaip jos griauna miestus
„Ch-101“ tipo raketos, naudojamos atakose prieš Ukrainos miestus, buvo sukurtos „Raduga“ konstruktorių biure ir laikomos viena pažangiausių Rusijos ginklų sistemų. Jų nuotolis – iki 3 000 kilometrų, o valdymas derinamas su GPS/GLONASS palydoviniu navigavimu.
Tai leidžia joms tiksliai smogti net ir toli esantiems taikiniams, dažnai apeinant priešlėktuvinę gynybą. Toks ginklas ne tik griauna pastatus, bet ir sėja nuolatinę grėsmę civilių gyvybėms.
Senos gamyklos – modernių karų epicentras
Dubnos gamykla savo veiklą pradėjo dar 1930 metais, tuomet ji gamino vandens lėktuvus. Vėliau čia buvo konstruojami eksperimentiniai orlaiviai, o XX amžiaus pabaigoje – jau pažangūs raketiniai ginklai.
Dabar šis objektas vėl tapo strateginės reikšmės taikiniu, nes čia ne tik gaminami sparnuotieji ginklai, bet ir bepiločiai orlaiviai, tokie kaip „Orion“ bei „Sirius“, taip pat lengvieji orlaiviai ir akrobatiniai lėktuvai. Gamyba tokioje gamykloje yra ne tik technologinis, bet ir politinis faktorius.
Ką reiškia šis smūgis?
Tai dar vienas ženklas, kad Ukrainos karinis potencialas auga ir tampa vis labiau modernizuotas. Atakos gylis, preciziškumas ir poveikis leidžia daryti prielaidą, jog dronų technologijos tapo esminiu elementu šiame konflikte.
Ukraina ne tik gina savo teritoriją, ji žengia žingsnius, nukreiptus į strateginę Rusijos infrastruktūrą. Tai ne simboliniai veiksmai, o realūs karo logistikos griovimo aktai.
Ir nors Dubna dar stovi, šis smūgis parodė, kad net ir giliau Rusijos teritorijoje esantys objektai nebėra saugūs. Jei Ukraina ir toliau kurs tokio tipo operacijas, Kremliaus sprendimų priėmėjai turės vis dažniau atsakyti į klausimą, kur dingo jų karinis saugumas?
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti