Pateikiama šiurpą kelianti prognozė: milijonai europiečių įsitikinę, kad karas jau beveik neišvengiamas

Skirtingose Europos valstybėse bei JAV žmonės vis dažniau atsigręžia į geopolitinius neramumus, o viena konkreti kryptis minima daugumoje atsakymų: Rusija.

Didžiosios Britanijos laikraštis „The Guardian“ remiasi plačia „YouGov“ apklausa, atlikta penkiose didžiosiose Europos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje bei Ispanijoje ir JAV. 

Rezultatai rodo, kad nuo 41 iki 55 proc. europiečių tiki, jog per artimiausią dešimtmetį gali kilti dar vienas pasaulinis karas. Jungtinėse Amerikos Valstijose tokią galimybę realia laiko 45 proc. apklaustųjų. Tačiau ne tik pats karo pavojus kelia žmonėms baimę – didelė dalis respondentų mano, kad toks konfliktas būtų ne tik globalus, bet ir branduolinis. 

Nuo 68 iki 76 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad būsimo karo metu būtų panaudoti branduoliniai ginklai. Tai signalas, kad visuomenės nuotaikos išties niūrios. Net 57–73 proc. respondentų mano, jog Trečiasis pasaulinis karas pareikalautų dar daugiau gyvybių nei 1939–1945 metų tragedija.

Kas laikoma didžiausia grėsme taikai

Kai kalba pasisuka apie tikėtinas konflikto priežastis, beveik visi pirštu rodo į Rusiją. Nuo 72 iki 82 proc. europiečių ir 69 proc. amerikiečių įsitikinę, kad būtent Rusija taptų pagrindine Trečiojo pasaulinio karo kurstytoja. 

Tai nestebina, įtampos, susijusios su Rusijos agresija Ukrainoje, nuolat aptariamos tiek politikų, tiek žiniasklaidos. Islamo terorizmas taip pat išlieka tarp svarbių galimų grėsmių, tačiau daug žemiau nei Rusijos faktorius.

Įdomu ir tai, kad net patys europiečiai vis dažniau abejoja savo sąjungininkių JAV vaidmeniu. Dauguma Ispanijos, Vokietijos ir Prancūzijos gyventojų įsitikinę, kad santykiai su JAV kelia ne mažesnę grėsmę taikai Europoje nei kiti išoriniai veiksniai. 

Iš jų 58 proc. ispanų, 55 proc. vokiečių ir 53 proc. prancūzų įvardijo JAV kaip vieną iš rizikos šaltinių.

Pasitikėjimas kariuomene – nevienodas

Dauguma apklaustųjų tikisi, kad jų šalis dalyvautų būsimame konflikte, jei toks kiltų. Italijoje tokių – 66 proc., o Jungtinėje Karalystėje – net 89 proc. Vis dėlto kur kas mažiau gyventojų tiki, kad jų šalių kariuomenė iš tiesų būtų pajėgi apginti šalį. Italijoje tuo tiki vos 16 proc. apklaustųjų, Prancūzijoje – 44 proc. 

Kontrastas ryškiausias Jungtinėse Valstijose, kur net 71 proc. gyventojų pasitiki savo kariuomenės galimybėmis.

Šie skaičiai rodo ne tik skirtingą karinį pasirengimą, bet ir tai, kaip skiriasi visuomenės pasitikėjimas savo institucijomis. Europa, regis, jaučia pažeidžiamumą ir ieško tvirtumo ne tik politikoje, bet ir gynybos srityje.

Atmintis, kuri vis dar gyva

Nepaisant visų baimių, apklausos rodo ir tai, kad žmonės vertina istorijos pamokas. Didžioji dauguma apklaustųjų sutinka, kad apie Antrojo pasaulinio karo įvykius būtina kalbėti ir šiandien. 

Pasak jų, šios žinios turi būti perduodamos jaunajai kartai, tam, kad klaidos nebūtų kartojamos, o istorija netaptų tik datas žyminčiu faktų sąrašu.

Pasaulis vėl stovi ant nerimo slenksčio. Nors dar nekalbame apie neišvengiamą karą, apklausos rezultatai aiškiai rodo – visuomenė įsitempusi, o žmonės labiau nei bet kada anksčiau nori atsakymų, aiškumo ir saugumo. Ir tai nėra tik politikos, bet ir žmogiškojo išgyvenimo klausimas.