Staigus išsiveržimas Rusijoje: ugnikalnis Kamčiatkoje prabudo iškart po galingo žemės drebėjimo

Šis ugnikalnis jau kurį laiką rodė nerimą keliančius ženklus – iš kraterio sklido pelenai, naktimis matėsi ryškus švytėjimas. Visgi niekas nesitikėjo, kad šis reiškinys virs pilnaverčiu išsiveržimu taip netikėtai ir staigiai, vos po to, kai drebėjimas supurtė Ramiojo vandenyno pakrantes ir privertė tūkstančius žmonių evakuotis.

Rusijos mokslų akademijos geofizikos tarnyba patvirtino, kad išsiveržimas įvyko liepos 30 dienos popietę. Karšta lava riedėjo vakarine kalno nuokalne, o virš viršūnės buvo matyti ryški šviesa ir girdimi sprogimai. Šie ženklai rodo aktyvų ir energingą ugnikalnio procesą.

Prieš išsiveržimą – nerimą keliantys ženklai

Pastarosiomis dienomis „Kliučiovskaja Sopka“ buvo aktyvesnis nei įprastai. Pasak specialistų, nuo kraterio kilo pelenų stulpai, kurių aukštis siekė tris kilometrus virš jūros lygio. Šis reiškinys nebuvo vienkartinis – jis kartojosi ir naktimis, kai iš vidaus sklindanti šviesa aiškiai rodė, jog po paviršiumi verda ugnikalnio energija.

Liepos 19 dieną Rusijos mokslų akademijos Tolimųjų Rytų instituto vulkanologijos ir seismologijos skyrius paviešino fotografiją, kurioje užfiksuotas įspūdingas reiškinys – virš kraterio kabantis lęšio formos debesis, apšviestas iš apačios tekančios lavos. Šis vaizdas, tuomet sukėlęs tik smalsumą, dabar atrodo kaip rimtas įspėjimas apie artėjančią stichiją.

Pasak geofizikų, ugnikalnio švytėjimas naktį visada yra vienas iš svarbiausių ženklų, kad magma artėja prie paviršiaus. Tai, kad sprogimai ir lavos tekėjimas pasireiškė taip greitai po žemės drebėjimo, rodo aiškų ryšį tarp šių gamtinių procesų.

Galingas žemės drebėjimas sukėlė grandininę reakciją

Žemės drebėjimas, kuris užklupo Kamčiatką liepos 30 rytą, buvo įvertintas 8,7–8,8 balo pagal Richterio skalę. Tokie stiprūs drebėjimai ne tik sukelia pavojų žmonėms, bet ir gali paveikti vulkaninius procesus. Seismologai ne kartą pastebėjo, kad po stiprių drebėjimų netoliese esantys ugnikalniai suaktyvėja dėl slėgio pokyčių po žeme.

Po šio smūgio buvo paskelbtas cunamio pavojus ne tik Rusijoje, bet ir Japonijoje bei Jungtinėse Valstijose. Nors kai kurios teritorijos buvo evakuotos kaip atsargumo priemonė, pats drebėjimas sukėlė tik pavienius sužeidimus ir minimalų materialinį nuostolį. Tačiau jo poveikis „Kliučiovskaja Sopkai“ pasirodė daug reikšmingesnis nei galima buvo numatyti.

Tiesa, ši grandininė reakcija tarp žemės drebėjimo ir vulkaninio išsiveržimo nėra naujiena mokslininkams. Anksčiau stebėta panašių atvejų, kai žemės plutos vibracijos išprovokuodavo išsiveržimus – ypač tose vietose, kur magma jau buvo arti paviršiaus.

Ką tai reiškia regionui

Kamčiatkos pusiasalis laikomas vienu iš aktyviausių seismologinių regionų planetoje. Ši teritorija, priklausanti taip vadinamam „Ugnies žiedui“, yra nuolat stebima mokslininkų. Būtent čia susiduria Ramiojo vandenyno ir žemyninės plokštės, o ši sąveika sukuria tiek dažnus drebėjimus, tiek ugnikalnių išsiveržimus.

„Kliučiovskaja Sopka“ yra ne tik aukščiausias aktyvus ugnikalnis Eurazijoje, bet ir vienas iš pavojingiausių. Jo išsiveržimai gali paveikti netoliese esančias gyvenvietes, aviacijos maršrutus bei ekosistemas. Pelenai, kurie gali pasiekti net tolimas teritorijas, sukelia ne tik orlaivių navigacijos problemas, bet ir daro žalą sveikatai bei žemės ūkiui.

Šiuo metu mokslininkai stebi situaciją labai atidžiai. Nors ugnikalnio aktyvumas yra akivaizdus, dar nėra žinoma, ar jis pereis į ilgalaikį išsiveržimo etapą. Taip pat laukiama duomenų apie lavos srauto kryptį ir mastą, kad būtų galima prognozuoti galimą grėsmę gyventojams.

Galimos pasekmės ir tolesni veiksmai

Atsižvelgiant į tai, kad lavos srautas šiuo metu nukreiptas vakarine šlaito dalimi, pavojus gyvenamiesiems rajonams nėra laikomas kritiniu. Visgi artimiausios bendruomenės yra informuotos apie galimą evakuaciją, jeigu situacija pasikeistų. Taip pat aktyvuotos visos atsakingos tarnybos, pasirengusios reaguoti į bet kokį scenarijų.

Ekspertai primena, kad ugnikalnio išsiveržimas yra natūralus gamtos reiškinys, tačiau jo valdyti neįmanoma. Todėl gyventojų saugumas priklauso nuo operatyvios informacijos, perspėjimų sistemos ir pačių žmonių pasirengimo.

Kol kas liko tik laukti ir stebėti, ar šis staigus gamtos išsiveržimas yra tik trumpalaikis epizodas ar naujo, ilgesnio ir pavojingesnio ciklo pradžia. Viena aišku – ši diena Kamčiatkai liks įrašyta istorijoje kaip viena iš tų, kai žemė, ugnis ir vanduo susijungė į vieną galingą stichiją.