Ukrainiečiai sudavė kritinį smūgį Kremliui: liepsnose paskendo didžiulė ir gyvybiškai svarbi gamykla

Pasak ukrainiečių, operacija buvo sėkminga, o tai liudija ir paviešinti vaizdo įrašai bei nuotraukos. Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Rusijai buvo taikomos griežtos sankcijos, tačiau Kremliaus priimtas įstatymas, atleidžiantis importuotojus nuo atsakomybės už prekių įvežimą be prekių ženklų savininkų sutikimo, atvėrė kelią vadinamajam paraleliniam importui. 

Tai leido šalies režimui apeiti apribojimus ir toliau apsirūpinti reikiama technika. Kaip 2022 metų rugsėjį teigė Rusijos premjeras Michailas Mišustinas, šis modelis padeda „užtikrinti tiekimus nepaisant užsienio politikų priešiškumo“.

Praėjusių metų pabaigoje „Bloomberg“ skelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusijos įmonės be didesnių kliūčių įsigyja detales iš Vakarų gamintojų. Prekės užsakomos per tarpininkus, kurie sugeba perduoti jas net į griežtai sankcionuotus sektorius, tokios detalės naudojamos ryšio įrangai bei ginkluotei gaminti.

Pavyzdžiui, vienas Rusijos platintojas nuo 2024 metų sausio iki rugpjūčio pateikė daugiau nei 4000 užsakymų, įsigydamas šimtus tūkstančių produktų iš „Texas Instruments Inc.“ už maždaug 6 mln. dolerių. Iš jų 4 mln. vertės komponentai buvo tiesiogiai skirti karinei gamybai, o likę 2 mln. – tikėtina, kad civiliniams poreikiams.

Tiekimo keliai nebuvo tiesioginiai, prekės keliavo per Honkongą ar kitas trečiąsias šalis. Galutinis jų taškas buvo „Bolkhov Semiconductor Device Plant“ (BZPP) gamykla, kurioje dirba apie 700 darbuotojų. 

Ji kasmet pagamina iki trijų milijonų mikroelektronikos komponentų ir yra laikoma esmine Rusijos karinio komplekso dalimi. Gamyklos produkcija apima platų spektrą, nuo mikroschemų ir diodų iki optoelektroninių perjungiklių bei servomechanizmų. 

Šie komponentai naudojami gaminant įvairius ginklus, pavyzdžiui, Su naikintuvus, „Iskander“ ir „Kindžał“ raketų sistemas, T-72B3 ir T-90M tankus, savaeiges haubicas ir elektroninio karo sistemas, tokias kaip „Krasucha“ ar „Žytel“.

Atsižvelgdamos į šio objekto svarbą, Ukrainos pajėgos 2025 metų gegužės 21 dienos rytą surengė tikslingą ataką – apie 300 kilometrų nuo sienos. 

Pasak šaltinių, dešimt dronų pataikė į gamyklą, sukeldami gaisrą. Kol kas žalos mastas tikslinamas, tačiau aišku viena – Ukrainos strategija siekia pakenkti ne tik ginkluotei, bet ir pačiai karo palaikymo infrastruktūrai.

Nors prieš Rusiją galioja sankcijos, gamykla Bolchove ir toliau gaudavo vakarietiškų technologijų – tiek iš Taivano, tiek iš Pietų Korėjos, Japonijos ar net Jungtinių Amerikos Valstijų. 

Kaip komentavo Andrijus Kovalenka, Ukrainos Dezinformacijos prevencijos centro vadovas, tai yra dar vienas įrodymas, kaip svarbu aktyviau kovoti su sankcijų apeidinėjimu ir technikos tiekimu Rusijai.